Sukruvintas, bet kalba jis rimtai, protingai,
Įsako, o Teisėjas vykdo tai domingai.
Tuoj Podkomožį, Raktininką pavadina,
Atvest įsako Rykovą, užsirakina.
Tarybos rimtos visą valandą veik ėjo,
Kol kapitonas Rykovas taip prakalbėjo,
Ant stalo mesdams sunkų ryšulį dukatų:
»Na, Ponai Lenkai, jūs senai kalbėt papratę:
Maskolius – tai vagis. Bet teks jums pasakyti,
Kad jūs Maskolių pažinojote Mikitą
Mikitos Rykovą ir kapitoną rotos,
Kurs buvo kryžiais, medaliais apdovanotas:
Už Izmailą tas, tasai už Očakovą,
Už Prūsų Eilau tas, šis už Italų Novi,
Tasai už reiteradoj Ciuricho narsumą
Prie Korsakovo, dar ir špaga už drąsumą,
Dar nuo feldmaršalo trys buvo pagyrimai,
Nuo caro du, ir keturi atsiminimai,
Ir visa tai raštu«.
»Bet, betgi, Kapitone,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.