Ponas Tadas377 psl. · apie 5 min.
Dešimtoji knyga. Emigracija. Jackus75% kūrinio
377 psl.

Nutraukė Kirminas, kur dingsim, Jūs Malone,

Jei nesitaikysi? Tai koks bus mūs rytojus?

Davei juk žodį«.

»Žodį savo pakartoju!

Pasakė Rykovas, kas man iš jūs žuvimo?

Jaučiu prie jūsų, Ponai Lenkai, palinkimą,

Linksmi jūs žmonės, galima su jum ulioti,

Jūs drąsūs žmonės, galima su jum kovoti.

Mūs rusų priežodis: kas vežimu važiuoja,

Patenka ir po juo; kas šiandien čia pirmuoju,

Rytoj gale; čia puoli, čia tave užpuola;

Už ką čia pykt? Kariai gyvena, kaip papuola.

Pralošus pykti? Očakovo juk dalykas

Toks kruvinas, po Ciurichu karių neliko,

Veik rotos netekau tenai pas Austerlicą;

Prieš jūs Kosciušką traukiausi nuo Raclavicų.

Buvau seržantas – tai būrys nuo dalgių žuvo.

O kas gi? Po Maciejovicais jam jau kliuvo:

Aš pats tenai durklu du bajoru nudėjau,

Viens buvo Makronovskis, su dalgiu jis ėjo

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip kapitonas Rykovas kalba apie lenkus ir carą ir kodėl atsisako bajorų pinigų?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Rykovas sako, kad bajorų žūtis jam nieko neduotų: lenkai linksmi ir drąsūs, su jais galima ir uliot, ir kautis. Jis kovojo prieš Kosciušką ir žudė lenkus, bet supranta, kad jiems svarbi Tėvynė, o kariauja tik todėl, kad liepia caras. Pinigų jis nepriima: kaltas Plutas, o jam užtenka savo algos. Taip Mickevičius rodo, kad priešas yra ne kiekvienas rusas, o caro valdžia.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.