Ponas Tadas38 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis8% kūrinio
38 psl.

Ir dar del vieno jų greitumo ginčas ėjo!

Tad eidamas iš lėto tik ūsus sau taisė

Ir, juokdamos nuodingai, nieko jau nepaisė:

»Bajors be laipsnio ir šunelis beuodegis

Vienoki – uodega šun reikalinga, regis?

O Tamsta striukume greitumą nori girti?

Bet Tamstos čia teta, galėsim tad patirti

Iš jos. Nors pana Telimena ir tarp rusų

Gyveno, nors nematė ji medžioklių mūsų,

Bet jas pažįsta ji geriau už mūs jaunimą,

Nes metai jau savaime duoda prityrimą«.

Ir Tadas, užkluptas barnies tos netikėtai,

Sumišęs mąstė, ką čia reiktų jam pradėti,

Bet žvelgdams į rivalį neparodė baimės...

Tik Podkomožio čiaudėjims, bendrajai laimei,

Sulaikė pykčio audrą. »Vivat« jam kartojo,

O jis tik tabakinę pirštuose kilnojo.

Auksinė tabakinė, deimantais sagstyta,

Su portretu karaliaus Stasio įstatytu.

Karalius Podkomožio tėvui ją aukojo,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Asesoriaus ir Rejento ginčas dėl šunų įtraukia Tadą ir kodėl Asesoriaus žodžiai jį sutrikdo?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Rejentas rankomis per stalą vaizduoja, kaip Striukis vijosi zuikį, ir taip garsiai šūkteli „capt!“, kad Tado ir jo kaimynės galvos, iki tol sukištos, staiga išsiskiria. Sutrikęs Tadas skubiai įsiterpia į ginčą ir pagiria Striukį, todėl Asesorius piktai atsisuka į jį. Asesorius pašiepia Tadą: Telimeną jis vadina Tado „teta“ ir siūlo jos paklausti, nes „metai jau savaime duoda prityrimą“. Tadui kaimynė atrodė jauna, todėl žodis „teta“ jam vėliau vis zirzia kaip įkyri musė. Ginčą laikinai nutraukia tik Podkomožio čiaudėjimas.

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.