Ponas Tadas380 psl. · apie 5 min.
Dešimtoji knyga. Emigracija. Jackus76% kūrinio
380 psl.

Pakėlęs dičkį pirštą čia žemyn nuleido,

Paskui ranka pamojęs perkreipė tik veidą

Ir tarė: »Peiliuku savuoju aš prisiekiu,

Kad Plutas neišduos, jis nekalbės jau nieko!«

Paskui nuleido delnus ir pirštus atgniaužė,

Lyg rodos paslaptį iš pirštų tų išlaužė.

Klausytojai suprato Raktininko gestą

Ir nežinojo, kokį žodį jam primesti,

Visi tiktai tylėjo baldami kaip drobė.

Tik Rykovas pasakė: »Nešė vilkas grobį,

Ir jį pagrobė!« Podkomožis dar pridūrė:

»In pace requiescat«. – »Taip likimas burė!

Teisėjas tarė, bet nekaltas aš to kraujo«.

Čia kunigas, išgirdęs tą dalyką naują,

Į Raktininką žvelgdams tarė: »Vėl jau pinklės!

Sunki tai nuodėmė užmušti ir beginklį!

Uždraudžia Kristus keršyt priešui net didžiausiam!

Oi, Raktininke, sunkiai atsakyti gausi

Prieš Dievą. O atgauti gal tik tie malonę,

Kurie prasižengė tik pro publico bono.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.