Čia Raktininkas, ranką keldamas iš šono,
Tik mirksėdams kartojo: »Pro publico bono!«
Daugiau jau nekalbėta apie tąjį Plutą.
Veltui dvare ieškota, jo lyg ir nebūta,
Veltui vėliau už kūną dovanų žadėta,
Majoras dingo, lyg į žemę nugarmėtų.
Kur dingo: čia vienaip, tenai kitaip kartojo,
Bet kaip iš tikro, niekad nieks nesužinojo.
Veltui tik Raktininką klausinėjo žmonės;
Kartojo jis visiems vien »Pro publico bono«.
Tik Voiskis tai žinojo, bet tvirtumą rodė,
Tylėjo, nes jis Raktininkui davė žodį.
Derybas baigęs, menę Rykovas paliko,
O Kirminui įsakius, jon kariai atvyko,
Bajorai. Podkomožis taip jiems prakalbėjo:
»Taip, broliai! šiandien Dievas ginklui mūs padėjo,
Bet tiesiai aš turiu pranešt jums žinią tokią,
Kad iš tų mūšių kyla pasekmės nekokios.
Suklydome ir kaltės turime kiekvienas:
Štai Kunigas už tai, kad paskleidė naujienas;
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl mūšio dalyviai turi palikti Lietuvą ir ką pasakotojas sako apie lenko pasiryžimą emigruoti?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Podkomožis paaiškina, kad karas su Rusija prasidės dar negreit, o kas kovojo su jegrais, Lietuvoje likti negali. Pasakotojas priduria: su caru susipykusiam lieka tik žūti kovoje „arba Sibire pūti“. Todėl Krikštytojas, Skustuvas, Tadas, Ąsotėlis ir kiti turi trauktis už Nemuno, o likusieji teisinsis, suversdami kaltę jiems ir Plutui. Podkomožis tikisi, kad pavasaris atneš naują aušrą ir jie grįš nugalėtojais. Pasakotojas taip pat sako, kad lenkas visada pasiryžęs palikti gimtinę ir kęsti vargą svetur, jei tik tiki, kad ir ten tarnauja Tėvynei. Tik Buchmanas siūlo rinkti komisiją, bet laiko tam nėra.
Rašiniui: EmigracijaTėvynėIstorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.