Ponas Tadas384 psl. · apie 5 min.
Dešimtoji knyga. Emigracija. Jackus76% kūrinio
384 psl.

Tačiau Teisėjas Tadą menėje sulaiko

Ir taria Kunigui: »Jau laikas pasakyti,

O gal ir pats jau sužinojai, kaip matyti,

Kad Tadas Zosę jau suspėjo pamylėti.

Tad prieš išvyksiant rankos jos prašyt turėtų.

Tariaus su Telimena; nekliudyt žadėjo;

O Zosė irgi taikos su valia globėjų.

Jei laiko nėr dabar tam sakramentui duoti,

Tai, broli Ponai, reiktų juos bent sužieduoti

Prieš skiriantis; nes pats žinai, kad širdį jauną

Tentacijos įvairios kelyje pagauna;

O juk jei akimis pažvelgs tik į žiedelį,

Atmins tuoj, kad jau turi savąją mergelę,

Šalin pagundas tuoj žiedelis tas nuvaro, –

Oi, sutuoktuvių žiedas gera daug padaro.

»Prieš metų trisdešimt mane užafektavo

Pana Morta, atidavė man širdį savo.

Susižiedavome; bet Dievas taip neskyrė,

Ir aš našlaitis likęs daug vargų patyriau,

Nes pašaukė saviep man brangiąją Voiskaitę,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Tadas atsisako susižieduoti su Zose prieš išvykdamas ir ką tai pasako apie jį?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Teisėjas siūlo jaunuosius bent sužieduoti ir pasakoja apie mirusią sužadėtinę Mortą, kuriai liko ištikimas. Tadas dėkoja dėdei, bet atsako, kad susižiedavimas dabar negali įvykti: jis išvyksta ilgam ir nenori rišti Zosės valios. Pirmiausia jis nori pasižymėti ir savo vardą papuošti garbe, o grįžęs, jei ji bus laisva, prašyti jos rankos. Tadas, neseniai lengvabūdiškai meilinęsis Telimenai, čia elgiasi atsakingai ir garbingai: meilės prašyti „Neužtarnavus, būtų tik prasižengimas“. Zosė, slapta girdėjusi šiuos žodžius, padovanoja jam relikvijas atminimui.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.