Susižiedavimas, visaip gal atsitikti...
Daugiau neklauski... Jeigu Zosė laukti teiktųs,
Tai gal geresnio už mane jai ir nereiktų,
Gal savo ištverme aš meilę jai gaivinčiau,
Gal savo vardą dar garbe kiek padabinčiau,
Gal greit sugrįšime į brangiąją Tėvynę;
Tada, Dėdukai, tavo žodį prisiminęs,
Ant kelių atsiklaupęs sveikinsiu Zoselę,
Ir, jei laisva bus, paprašysiu jos rankelę.
Dabar apleidžiu Lietuvą ilgam gal laikui,
O čia gal mylimesnis Zosei pasitaiko:
Jos valios nerišu; prašyti pamilimo,
Neužtarnavus, būtų tik prasižengimas«.
Kai tuos žodžius vaikinas jautriai taip kalbėjo,
Dvi ašaros kaip uogos jo veidais riedėjo,
Pirmiausia palietė žvilgsnius akių giliuosius,
Paskui nustrigo per jo veidus raudonuosius.
O Zosė klausėsi alkovoje domingai,
Pro plyšį žvalgydamos, tos kalbos slaptingos;
Girdėjo ji, kai Tadas drąsiai taip kalbėjo
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Tadas atsisako susižieduoti su Zose prieš išvykdamas ir ką tai pasako apie jį?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Teisėjas siūlo jaunuosius bent sužieduoti ir pasakoja apie mirusią sužadėtinę Mortą, kuriai liko ištikimas. Tadas dėkoja dėdei, bet atsako, kad susižiedavimas dabar negali įvykti: jis išvyksta ilgam ir nenori rišti Zosės valios. Pirmiausia jis nori pasižymėti ir savo vardą papuošti garbe, o grįžęs, jei ji bus laisva, prašyti jos rankos. Tadas, neseniai lengvabūdiškai meilinęsis Telimenai, čia elgiasi atsakingai ir garbingai: meilės prašyti „Neužtarnavus, būtų tik prasižengimas“. Zosė, slapta girdėjusi šiuos žodžius, padovanoja jam relikvijas atminimui.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.