Ponas Tadas37-39 psl. · apie 10 min.
Pirmoji knyga. Ūkis8% kūrinio
37 psl.

Tad girti Striukio šuns medžioklėj įgudimą

Ir sako, kad jį matęs eidamas iš girios,

Bet, gaila, gabumų visų jo neištyręs.

Asesorius, išgirdęs, metė greit stikliuką

Ir tuoj į Tadą jau piktas akis atsuko.

Asesorius už Rejentą lėčiau kalbėjo,

Silpnesnio rodės kūno ir lėčiau judėjo,

Tačiau baisus jis buvęs ir seime ir baliuj,

Ir buvo kalbama, kad žodžiais gilti gali.

Jis taip mokėdavęs piktai juokus sudėti,

Kad net kalendoriuj galėtum juos įdėti;

Kadais turtingas buvo, tik, kaip žmonės šneka,

Jis tėvo palikimo jau senai neteko:

Praleido jį plačiajam figuruodams sviete;

Dabar tarnaut pradėjo del reikšmės paviete.

Labai medžioklę mėgo: tai del malonumo,

Tai jau del to, kad jam miškuos ragų skambumai

Primindavo anuos laikus garsius triukšmingus,

Kai jis turėjo dar šaulius, šunis skaitlingus;

Dabar iš viso jau tik du šunis turėjo,

38 psl.

Ir dar del vieno jų greitumo ginčas ėjo!

Tad eidamas iš lėto tik ūsus sau taisė

Ir, juokdamos nuodingai, nieko jau nepaisė:

»Bajors be laipsnio ir šunelis beuodegis

Vienoki – uodega šun reikalinga, regis?

O Tamsta striukume greitumą nori girti?

Bet Tamstos čia teta, galėsim tad patirti

Iš jos. Nors pana Telimena ir tarp rusų

Gyveno, nors nematė ji medžioklių mūsų,

Bet jas pažįsta ji geriau už mūs jaunimą,

Nes metai jau savaime duoda prityrimą«.

Ir Tadas, užkluptas barnies tos netikėtai,

Sumišęs mąstė, ką čia reiktų jam pradėti,

Bet žvelgdams į rivalį neparodė baimės...

Tik Podkomožio čiaudėjims, bendrajai laimei,

Sulaikė pykčio audrą. »Vivat« jam kartojo,

O jis tik tabakinę pirštuose kilnojo.

Auksinė tabakinė, deimantais sagstyta,

Su portretu karaliaus Stasio įstatytu.

Karalius Podkomožio tėvui ją aukojo,

39 psl.

Ir Podkomožis ją ik šiol labai guodojo;

Kai ją lytėjo, reiškė, kad kalbėti rengias,

Todel visi tik tylą palaikyti stengės.

»Aukšti bajorai, tarė, Broliai Geradėjai!

Bus forumas, kai būsim į girias išėję

Medžiot, o namieje ginčus nedeciduoju,

Tai mūsų posėdį rytdienai tik solvuoju,

Ir replikas visas šiai dienai jau nutraukiu;

Šaukly! nukelk rytdienai bylą šią į lauką.

Rytoj ir Grafas čia medžiot atvyks, girdėjau,

Ir Pats drauge ten būsi, gerbiamas Teisėjau.

Ir panai Telimenai ir ponioms, panelėms

Parodysim senų medžioklių puikų kelią;

Ir Voiskis dalyvaudams mums primins gadynes

Senąsias«, tarė, duodams seniui tabakinę.

O Voiskis gale stalo, tarp svečių sėdėdams,

Žiūrėjo visą laiką nesmagus tylėdams,

Nors senio nuomonę norėjo sužinoti

Jaunieji, nes daugiausia teko jam medžioti.

Jisai tylėjo, ilgai pirštuos žiupsnį laikė,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.