Ponas Tadas38-40 psl. · apie 10 min.
Pirmoji knyga. Ūkis8% kūrinio
38 psl.

Ir dar del vieno jų greitumo ginčas ėjo!

Tad eidamas iš lėto tik ūsus sau taisė

Ir, juokdamos nuodingai, nieko jau nepaisė:

»Bajors be laipsnio ir šunelis beuodegis

Vienoki – uodega šun reikalinga, regis?

O Tamsta striukume greitumą nori girti?

Bet Tamstos čia teta, galėsim tad patirti

Iš jos. Nors pana Telimena ir tarp rusų

Gyveno, nors nematė ji medžioklių mūsų,

Bet jas pažįsta ji geriau už mūs jaunimą,

Nes metai jau savaime duoda prityrimą«.

Ir Tadas, užkluptas barnies tos netikėtai,

Sumišęs mąstė, ką čia reiktų jam pradėti,

Bet žvelgdams į rivalį neparodė baimės...

Tik Podkomožio čiaudėjims, bendrajai laimei,

Sulaikė pykčio audrą. »Vivat« jam kartojo,

O jis tik tabakinę pirštuose kilnojo.

Auksinė tabakinė, deimantais sagstyta,

Su portretu karaliaus Stasio įstatytu.

Karalius Podkomožio tėvui ją aukojo,

39 psl.

Ir Podkomožis ją ik šiol labai guodojo;

Kai ją lytėjo, reiškė, kad kalbėti rengias,

Todel visi tik tylą palaikyti stengės.

»Aukšti bajorai, tarė, Broliai Geradėjai!

Bus forumas, kai būsim į girias išėję

Medžiot, o namieje ginčus nedeciduoju,

Tai mūsų posėdį rytdienai tik solvuoju,

Ir replikas visas šiai dienai jau nutraukiu;

Šaukly! nukelk rytdienai bylą šią į lauką.

Rytoj ir Grafas čia medžiot atvyks, girdėjau,

Ir Pats drauge ten būsi, gerbiamas Teisėjau.

Ir panai Telimenai ir ponioms, panelėms

Parodysim senų medžioklių puikų kelią;

Ir Voiskis dalyvaudams mums primins gadynes

Senąsias«, tarė, duodams seniui tabakinę.

O Voiskis gale stalo, tarp svečių sėdėdams,

Žiūrėjo visą laiką nesmagus tylėdams,

Nors senio nuomonę norėjo sužinoti

Jaunieji, nes daugiausia teko jam medžioti.

Jisai tylėjo, ilgai pirštuos žiupsnį laikė,

40 psl.

Kol pagaliau taboką uostyt prisitaikė;

Sučiaudėjo, kad aidas orą net kilnojo,

O galvą palenkdams karčiai nusišypsojo:

»O man senam tai girdint liūdna, net ir pikta!

Seniems medžiotojams iš tikro nepatiktų,

Jei jie girdėtų, kad aukštam būry bajorų

Šuns uodegą nor spręsti, argi tai padoru!?.

Ir ką sens Reitanas sakytų, jei àtgytų?

Atgal į grabą grįžtų ir užsidarytų.

Ir Niesiolovskis vaivada ar patikėtų,

Kuris net kaiminę šunų paleist galėtų,

Kurs laiko vis šaulius dar papročių senųjų

Ir šimtą net vežimų tinklų tur ilgųjų?

O jo medžiojant ir žuvaujant nematyti

Ir niekas jo negal medžioti išprašyti,

Kuris Bialopiotrovičiaus net nepaklausė!

Na, ką gi jis dabar galėtų šaudyt, klausiu?

Puiki garbė tai būtų, jei toks pons garbingas

Jau imtų sekt medžioklėj jūs madas juokingas!

Laikais senaisiais, kol garsai medžioklės gaudė,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.