Ir Podkomožis ją ik šiol labai guodojo;
Kai ją lytėjo, reiškė, kad kalbėti rengias,
Todel visi tik tylą palaikyti stengės.
»Aukšti bajorai, tarė, Broliai Geradėjai!
Bus forumas, kai būsim į girias išėję
Medžiot, o namieje ginčus nedeciduoju,
Tai mūsų posėdį rytdienai tik solvuoju,
Ir replikas visas šiai dienai jau nutraukiu;
Šaukly! nukelk rytdienai bylą šią į lauką.
Rytoj ir Grafas čia medžiot atvyks, girdėjau,
Ir Pats drauge ten būsi, gerbiamas Teisėjau.
Ir panai Telimenai ir ponioms, panelėms
Parodysim senų medžioklių puikų kelią;
Ir Voiskis dalyvaudams mums primins gadynes
Senąsias«, tarė, duodams seniui tabakinę.
O Voiskis gale stalo, tarp svečių sėdėdams,
Žiūrėjo visą laiką nesmagus tylėdams,
Nors senio nuomonę norėjo sužinoti
Jaunieji, nes daugiausia teko jam medžioti.
Jisai tylėjo, ilgai pirštuos žiupsnį laikė,
Kol pagaliau taboką uostyt prisitaikė;
Sučiaudėjo, kad aidas orą net kilnojo,
O galvą palenkdams karčiai nusišypsojo:
»O man senam tai girdint liūdna, net ir pikta!
Seniems medžiotojams iš tikro nepatiktų,
Jei jie girdėtų, kad aukštam būry bajorų
Šuns uodegą nor spręsti, argi tai padoru!?.
Ir ką sens Reitanas sakytų, jei àtgytų?
Atgal į grabą grįžtų ir užsidarytų.
Ir Niesiolovskis vaivada ar patikėtų,
Kuris net kaiminę šunų paleist galėtų,
Kurs laiko vis šaulius dar papročių senųjų
Ir šimtą net vežimų tinklų tur ilgųjų?
O jo medžiojant ir žuvaujant nematyti
Ir niekas jo negal medžioti išprašyti,
Kuris Bialopiotrovičiaus net nepaklausė!
Na, ką gi jis dabar galėtų šaudyt, klausiu?
Puiki garbė tai būtų, jei toks pons garbingas
Jau imtų sekt medžioklėj jūs madas juokingas!
Laikais senaisiais, kol garsai medžioklės gaudė,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Asesoriaus ir Rejento ginčas dėl šunų įtraukia Tadą ir kodėl Asesoriaus žodžiai jį sutrikdo?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Rejentas rankomis per stalą vaizduoja, kaip Striukis vijosi zuikį, ir taip garsiai šūkteli „capt!“, kad Tado ir jo kaimynės galvos, iki tol sukištos, staiga išsiskiria. Sutrikęs Tadas skubiai įsiterpia į ginčą ir pagiria Striukį, todėl Asesorius piktai atsisuka į jį. Asesorius pašiepia Tadą: Telimeną jis vadina Tado „teta“ ir siūlo jos paklausti, nes „metai jau savaime duoda prityrimą“. Tadui kaimynė atrodė jauna, todėl žodis „teta“ jam vėliau vis zirzia kaip įkyri musė. Ginčą laikinai nutraukia tik Podkomožio čiaudėjimas.
Rašiniui: Ironija
2. Kodėl senasis Voiskis atsisako rytoj joti į medžioklę su kurtais?
Rašiniui: Istorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.