Dabar štai – abite, jau Dievo tarnas likęs,
Kraujuose, lovoj, – o kalbu lyg būtų tik ką
Įvykę! Ir dabar? Juk Dievas tur atleisti!
Suprantat tai ir jūs, ir argi galit teisti?
Po tiek kančių... įvyko...
»Įvyko tai tuojau po jos sužieduotuvių.
Visur tiktai kalbėta, kaip ten visa buvę;
Kalbėta, kad Vaivados žiedą Ievai duodant
Jinai apalpusi parpuolė, net pajuodo,
Kad tapus džiovininkė, kad nuolat verkšlena;
Manyta, kad atsimena ji meilę seną. –
Bet Stalininkas, rodės, nieko nežinojo,
Ramiai pily puotavo su draugais uliojo.
Manęs jau neprašydavo – nereikalingas
Tapau! Namais suirusiais ir netvarkingais
Ir manimi visi pradėjo jau bodėtis!
Manim, kurs apskritį galėjo pakylėti,
Užpuldams ką, kurį net Radvila Mieluoju
Vadindavo! Kai, būdavo, kovon pirmuoju
Aš joju, kaip skaitlingai, būdavo, išlydi
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Jackus neprašė Ievos rankos atvirai ir kaip jo išdidumas paveikė kitų žmonių gyvenimus?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Jackus ne kartą norėjo atverti širdį Stalininkui, bet šaltas jo žvilgsnis jį sulaikydavo, o pats jis vaidino abejingą, kad nenukentėtų Soplicų vardas. Kai Stalininkas paprašė jo patarimo, nes atvyko piršliai nuo Vitebsko kašteliono, Jackus nė nežinojo, ką atsakė, ir išjojo. Norėdamas užmiršti Ievą, jis vedė nemylimą moterį, Tado motiną, kuri liko nelaiminga, o apie Ievą kalbėta, kad per sužieduotuves ji apalpo ir tapo džiovininkė. Išdidumas sugriovė ne vien jo laimę.
2. Ką Jackus Soplica išpažįsta Gervazui ir kaip baigiasi jų pokalbis?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Mirštantis Kirminas atsiskleidžia: „Soplica Jackus aš...“ Jis pasakoja apie meilę Stalininko dukteriai, apie įžeistą išdidumą ir apie naktį, kai rusai puolė pilį: Stalininkui išėjus ant gonkų, jis griebė rusui šautuvą ir iššovė „net netaikęs“. Nužudęs, jis tapo vienuoliu ir pasivadino Kirminu. Gervazas sako, kad tarp jų „kvita“, nes Jackus šiandien išgelbėjo ir Grafą, ir jį. Galiausiai Gervazas atskleidžia, kad mirdamas Stalininkas peržegnojo vartus, kur stovėjo Jackus, ir taip jam atleido.
Rašiniui: KaltėTikėjimas
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.