416 psl.
Akis jau džiaugsmo ašaros jam padabino,
Kurių lašuos šviesa grabnyčios spinduliavo:
»Atleisk ramybėj, tarė, Dieve, tarną savo!«
Visi atsiklaupė; už durų suskambėjo
Skambutis: su Švenčiausiu kunigas atėjo.
Naktis jau baigėsi, ir paliai paukščių kelią
Jau ėmė rodyt spindulių žymes saulelė;
Paskui jie ėmė veržtis menėn pro langinę
Ir deimantais ligonio galvą padabino,
Jau veidą, lūpas aukso spinduliai tie lietė,
O jo galva kaip šventojo karūnoj švietė,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.