Ponas Tadas42 psl. · apie 5 min.
Pirmoji knyga. Ūkis8% kūrinio
42 psl.

Tik eidams sveikino ponių ir vyrų minią;

Tuoj kvestorius vienuolis kyla, ir Teisėjas,

Podkomožienės ranką imdamas, išėjo,

Tuoj Tadas Telimeną ima, o Kraičiūtę

Asesorius, pons Rejentas gi Hrečechiūtę.

Keli svečiai ir Tadas ėjo pro arklides

Į daržinę, bet jis nelinksmas, lyg paklydęs.

Dienos šios nuotykius vis svarstė prisiminęs

Susitikimą, vakarienę prie kaimynės,

Ir ypač žodis tas – »teta« – labai rūpėjo,

Lyg įkyri musė vis prie ausies zirzėjo.

Norėtų apie Telimeną sužinoti

Pas šauklį, bet negal jo niekur suieškoti;

Ir Voiskio net dabar jis niekur nesutinka:

Drauge, mat, su svečiais, taip kaip tarnams pritinka,

Išėjo ruošt nakvynę del ponių ir ponų,

Nes reikia jiems juk priegalvių minkštų po šonu.

O Tadui buvo įsakyta net jau dieną

Svečius jaunosius vest apnakvinti ant šieno.

O kai svečiai visi nuėjo į nakvynę,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip Asesoriaus ir Rejento ginčas dėl šunų įtraukia Tadą ir kodėl Asesoriaus žodžiai jį sutrikdo?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Rejentas rankomis per stalą vaizduoja, kaip Striukis vijosi zuikį, ir taip garsiai šūkteli „capt!“, kad Tado ir jo kaimynės galvos, iki tol sukištos, staiga išsiskiria. Sutrikęs Tadas skubiai įsiterpia į ginčą ir pagiria Striukį, todėl Asesorius piktai atsisuka į jį. Asesorius pašiepia Tadą: Telimeną jis vadina Tado „teta“ ir siūlo jos paklausti, nes „metai jau savaime duoda prityrimą“. Tadui kaimynė atrodė jauna, todėl žodis „teta“ jam vėliau vis zirzia kaip įkyri musė. Ginčą laikinai nutraukia tik Podkomožio čiaudėjimas.

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.