Mūs Kunigaikštis Juozas ir patsai Vestfalų
Karalius, Lietuvoj padarę gerą galą –
Už Slonimo. Čionai karalius apsistojo.
Tačiau lenkų kariai už tai ant jo burnojo,
Kad jie negal leidimo iš karaliaus gauti
Į rytus eit; taip nor jie su Maskoliais kautis.
Mieste vyriausias štabas rado sau vietovę,
O tūkstančių gurguolė buvo Soplicove,
Ir su štabais savaisiais buvo ten Dambrauskis,
Vadai – Kniazevičius, Giedraitis ir Grabauskis.
Vėlu jau buvo; kambarius tad įsigyja,
Kur spėja: tie dvare, kiti senoj pilyje.
Kiekviens ilsėtis rengias savo kambariuose,
Sargybos aplink dvarą ir kariai laukuose.
Tyla aplink; gurguolė net laukuos miegojo,
Tiktai sargybos kaip šešėliai vien klajojo,
Tik matės vietomis ugnelių sužibimai
Ir skelbėsi sargybinių atsiliepimai.
Senai namiškiai ir vadai jau gult nuėjo;
Akių tik vienas Voiskis vis dar nesudėjo,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.