Nes Voiskis, mat, paruošti vaišes tur ik ryto,
Nor giminei Soplicų garbę padaryti,
Visiems tos vaišės mielos del svečių brangiųjų,
Ir dalyvaus taip pat dar poros trys jaunųjų,
Nes trejos sužiedotuvės rytoj iš vieno
Bus švenčiamos, taip pat dar atlaidas tą dieną,
Ir dar panūdo pons Dambrauskis generolas
Senoviškai pavalgyt.
Sukviesta iš tolo
Kaimynų net virėjai. Jie penki tarnauja,
O Voiskis daro tvarką ir šeimininkauja.
Su balta prikyšte virtuvėj atsistojęs,
Aprišęs galvą, dar rankoves paraitojęs,
Jis rankoj plokštę laikė ir muses ja gaudė,
Nes trejos sužieduotuvės rytoj iš vieno
Kita ranka uždėjo akinius ištrintus,
Ir knygą paėmė, kad virti pamokintų.
Knyga tur titulą: »Virėjas tobūlasis«.
Toj knygoj įvairiausi specialai rasis;
Naudojos ta knyga ir Grafas iš Tenčino,
Kurio Italų vaišes iki šiol dar žino,
Kuria net Urbonas stebėjos Aštuntasis;
Vėliau iš jos Karolius – Radvila – Mielasis,
Karalių Stasį vaišindams Nesviežiaus rūmuos,
Iškėlė garsią puotą, ir kurios gausumą
Ik šiol Lietuvoje dar kaimo dainos mini.
Pažvelgia knygon Voiskis ir tuojau jau žino,
Ką reik daryt, ir dirba tuoj, kaip reik, virėjai.
Ant stalo peilių penkiasdešimt šokinėja,
Juodi gi virėjukai laksto kaip velniukai,
Tik vyną, pieną neša ir tai visa pila
Į katilus ir keptuvus, garai tik kyla
Tų indų įtalpą maišydami nuo dugno;
Du virėjukai nuolat pučia dumplėms ugnį,
O Voiskis, kad liepsna smarkesnė imtų kilti,
Įsakė skystu sviestu malkas apipilti
(Tiktai namuos turtinguose taip platavoja),
O virėjukai kišt į ugnį nenustoja
Sausas šakas; kiti kepsnius tik kepa, plumpia,
Šernų, elnių, dar jaučių, stirnų kepa kumpiai;
Dar paukščių kaupus peša ir pūkai tik kelias,
Tetervinai ten glušiai, kelios net vištelės;
Nes, mat, nuo tojo žygio vištų vis dar trūko,
Kai Dobžinskių Greblys paukštynan įsisuko
Ir Zosės ūkį sunaikinti taip įniko,
Kad net vaistams jokios vištelės nepaliko.
Tad Soplicovas greit taip įsiveist nespėjo,
Dar paukščių, nors ir buvo paukščiais pagarsėjęs,
Tačiau mėsų visokių buvo kiek tik reikia,
Nes buvo visa ten, ką miestas, girios teikia,
Ką tur kaimynai, juos, mat, jau aplakstė dieną,
Ir tartum trūko ten tik vieno gulbės pieno.
Dalykai du, kur daro ponui malonumą,
Yr Soplicove: tai gausumas, sumanumas.
Rytoj Marijos garbei šventė Gegužinė.
Gražus toks oras, rytas toks pavasarinis,
Dangus toks tyras ties žeme tyliai kabojo,
Lyg gaubtos jūrės, kai banguot visai nustoja;
Tik kelios žvaigždės pro bangas ramiąsias šviečia;
Tik vienas debesėlis vos padangę liečia,
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.