Ponas Tadas424-426 psl. · apie 10 min.
Vienuoliktoji knyga. 1812-ji metai85% kūrinio
424 psl.

Dar paukščių kaupus peša ir pūkai tik kelias,

Tetervinai ten glušiai, kelios net vištelės;

Nes, mat, nuo tojo žygio vištų vis dar trūko,

Kai Dobžinskių Greblys paukštynan įsisuko

Ir Zosės ūkį sunaikinti taip įniko,

Kad net vaistams jokios vištelės nepaliko.

Tad Soplicovas greit taip įsiveist nespėjo,

Dar paukščių, nors ir buvo paukščiais pagarsėjęs,

Tačiau mėsų visokių buvo kiek tik reikia,

Nes buvo visa ten, ką miestas, girios teikia,

Ką tur kaimynai, juos, mat, jau aplakstė dieną,

Ir tartum trūko ten tik vieno gulbės pieno.

Dalykai du, kur daro ponui malonumą,

Yr Soplicove: tai gausumas, sumanumas.

Rytoj Marijos garbei šventė Gegužinė.

Gražus toks oras, rytas toks pavasarinis,

Dangus toks tyras ties žeme tyliai kabojo,

Lyg gaubtos jūrės, kai banguot visai nustoja;

Tik kelios žvaigždės pro bangas ramiąsias šviečia;

Tik vienas debesėlis vos padangę liečia,

425 psl.

Ir skrisdamas, lyg rodos žydrumoje nerias,

Kaip Ryto Angelas skubėdams plunksnas beria,

Kurs su žmonėms dievotais perilgai sapnavo,

Dangun tad skuba, nes labai jau pavėlavo.

Jau deimantus žvaigždžių aušra ik vieno semia,

Dangus jau ima balti juo tolyn nuo žemės,

Tiesys jo veidas tarpais darosi baltesnis,

Kairysis juo tolyn vis daros raudonesnis;

Toliau lyg, rodos, plečiasi didžiulis ratas,

O vidury lyg obuolys akies jau matos,

Paskui lėlutė rodos – spindulys jau smelkias

Plačion, gaubton padangėn, štai keli jau telkias

Ir štai jie auksu debesėlyje sustoja.

Po pirmo spindulio štai pluoštai jų liepsnoja,

Kryžiuojas tūkstančiai padangėje plačioje,

Akis jau saulė rodo. Keldama prieš dieną

Dar mirksi, dar miegūstai judina blakstienas,

Ji blyksi septynioms spalvoms; čia ji raudona

Kaip rubinas, čia kaip topazas jau geltona;

Štai jau aiškėja, darosi kaip krištolinė,

426 psl.

Šviesi jau kaip briliantas, jau visa ugninė,

Kaip mėnuo didelė, o mirga kaip žvaigždutė:

Padangėje vienužė kyla taip saulutė.

Dabar Lietuvių visuomenė iš aplinkui

Pas koplytėlę dar pirm saulės susirinko

Ir rodos laukė lyg stebuklo įvykimo.

Del dievotumo buvo tas susirinkimas

Ir žingeidumo: Soplicove tur įvykti

Dar pamaldos tiems legionams pasitikti,

Ir koplytėlėn bus vadai taip pat atėję,

Kurių vardus gyventojai dažnai girdėjo:

Karių vardus plačiai pažįsta Lietuvoje

Ir kaip globėjus evangeliją kartoja.

Minia kareivių jau, keli net karininkai,

Žmonių minia sustojus stebisi aplinkui,

Visus juos mato forma dėvinčius senąja,

Laisvus, ginkluotus, kalbančius kalba savąja.

Jau mišios prasidėjo, ir tą didžią minią

Visai mažutė koplytėlė netalpina;

Minia prieš ją stovėjo ant žolės po lauką.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.