Ponas Tadas428-430 psl. · apie 10 min.
Vienuoliktoji knyga. 1812-ji metai86% kūrinio
428 psl.

Mandiera vaivadijos: aukse jo žiponas,

Kontušas gredituro, turi dar prie šono

Ant diržo auksu lieto kardą, jį dabina

Galvutė driežo, pakaklėj gi deimantinė

Saga; konfederatką baltą dar turėjo,

Ant jos gi baltos plunksnos lankstėsi nuo vėjo.

(Tik šventei dedama tokį turtingą kutą,

Nes plunksnos kiekvienos dukatui lygios būta.)

Taip apsitaisęs jis sustojo ant kalniuko,

Kaimiečiai ir kareiviai aplink jį jau sukos.

Jis tarė:

»Kunigas jums, broliai, pagarsino,

Kad Ciesorius Karalius laisvę mums grąžino,

Pirmiausia sugrąžino laisvę tą Lenkijai,

Dabar ją skelbia Lietuvos kunigaikštijai;

Universalus Seimo teko gal girdėti,

O aš tenoriu pora žodžių prakalbėti

Ir jais Soplicų giminę tik paminėti,

Čionykščių ponų darbus.

»Pamena juk žmonės,

429 psl.

Ką čion padarė Jackus Soplica velionis;

Bet jei jo nuodėmes visi gerai pažįstat,

Tai ir jo nuopelnus reik paminėti drįsti.

Kariuomenės mūs generolai žinią tąją

Man pranešė, o aš paskelbiu ją viešąja.

Tas Jackus Romoj nemirė, kaip kas kalbėjo,

Tik luomą pakeitė – rūbus kitus uždėjo,

Kitaip vadinos net, bet Dievui ir Tėvynei

Atsiteisė – geri darbai jį padabino.

»Tai jis pas Hohenlinden, tapus generolui

Ryšpansui sumuštam, nežinančiam ik tolei

Apie Kniazevičių, kurs ėjo jį vaduoti,

Jis Jackus, Kirminas, mokėjo žinią duoti,

Ryšpansui laišką nuo Kniazevičiaus įteikti,

Kur rašė, kad mūsiškiai priešus stengs įveikti.

Paskui Ispanijoje, kai Ulonų mūsų

Net Samosierros volas paimta baisusis,

Prie Kozetulskio dvi žaizdas sunkias įgavo;

Vėliau vėl pasiuntiniu kiek jis apkeliavo,

Kaip jis žmonėms vadų įsakymus nešiojo,

430 psl.

Kaip slaptomis žmonių jis sielą sužinojo,

Kaip kūrė draugijas; kaip pagaliau sugrįžęs

Į tėviškę, kelt sukilimą pasiryžęs,

Per užpuolimą žuvo. Apie jojo mirtį

Žinia atėjo Varšuvon, kai rengės skirti

Jam Ciesorius už jo didžiai garbingus darbus

Net legijos žymes, pakeldams jį į garbę.

»Tai aš tuos dalykus turėdamas galvoje,

Kurs vaivadijoje esu valdžia pirmoji, –

Aš skelbiu lazdele šia valdiškąja savo,

Kad Jackus Ciesoriui, Tėvynei patarnavo

Savais darbais, infamija jau numazgota,

Ir grįžta į garbingą eilę patriotų.

Dabar tad Jackaus giminei, jei kas mėgintų

Bloguosius Jackaus darbus paneigtus priminti,

Tasai už įžeidimą sunkiai baustas būtų

Gravis notae maculae Lietuvos Statuto,

Kur baudžiama ir scartabella ir militem,

Kaip kad infamiją piliečiui padarytų;

O kai jau lygybė, tai straipsnis trečias liečia

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.