Ponas Tadas430-432 psl. · apie 10 min.
Vienuoliktoji knyga. 1812-ji metai86% kūrinio
430 psl.

Kaip slaptomis žmonių jis sielą sužinojo,

Kaip kūrė draugijas; kaip pagaliau sugrįžęs

Į tėviškę, kelt sukilimą pasiryžęs,

Per užpuolimą žuvo. Apie jojo mirtį

Žinia atėjo Varšuvon, kai rengės skirti

Jam Ciesorius už jo didžiai garbingus darbus

Net legijos žymes, pakeldams jį į garbę.

»Tai aš tuos dalykus turėdamas galvoje,

Kurs vaivadijoje esu valdžia pirmoji, –

Aš skelbiu lazdele šia valdiškąja savo,

Kad Jackus Ciesoriui, Tėvynei patarnavo

Savais darbais, infamija jau numazgota,

Ir grįžta į garbingą eilę patriotų.

Dabar tad Jackaus giminei, jei kas mėgintų

Bloguosius Jackaus darbus paneigtus priminti,

Tasai už įžeidimą sunkiai baustas būtų

Gravis notae maculae Lietuvos Statuto,

Kur baudžiama ir scartabella ir militem,

Kaip kad infamiją piliečiui padarytų;

O kai jau lygybė, tai straipsnis trečias liečia

431 psl.

Taip pat plačias minias miestiečių ir kaimiečių,

Šią ištarmę pons raštininkas tur įtraukti

Į aktų knygą, o šauklys visiems apšaukti.

»Kas liečia legijos garbingą kryžių šitą,

Pavėlintą, tai tuo garbė nepamainyta;

Jei kryžius negalėjo Jackų padabinti,

Dedu ant kapo jį, jo garbei prisiminti.

Te tris dienas kabos, paskui gi jį Marijai

Aukosim, taip paliks jis mūsų atmintyje«.

Tai taręs ordeną ištraukė iš dėžutės

Ir padabino juo paminklinį kryžutį,

Tai buvo baltas kryžius, blizgančiai žvaigždėtas,

Su aukso karūna ir dar prie jo pridėtas

Raudonas kaspinas. Žvaigždes tas saulė lietė,

Ir Jackaus žemiška garbė dar, rodės, švietė.

Kalbėjo Dievo Angelas suklaupę žmonės

Ir prašė Dievo nusidėjėliui malonės;

Svečius Teisėjas kviečia ir kaimiečių būrį,

Į Soplicovą, nes ten vaišės būti turi.

Tačiau prie rūmų sėdi neidami į vidų

432 psl.

Du seniai, jau išgėrę gerą gorčių midaus.

Į sodą žiūri, kur tarp balzganų, raudonų

Aguonų linksi kaip saulogrįžis ulonas,

Prieš saulę blizga jo kepurė geležinė;

Prie jo senukai mato stovinčią merginą,

Žalioj suknelėj, kaip rūta, akis ji kelia

Į vaikį; panos skynėsi toliau gėlelių,

Akis ir galvas kreipė jos į pusę kitą,

Lyg stengdamosi dviem meilužiam nekliudyti.

Bet seniai midų geria, ir iš tabakinės

Dar vaišinas, ir reikalus savus taip mini:

»Taip, taip, pasakė Raktininkas, Protazėli«.

»Taip, taip, Protazas tarė, mielas Gervazėli«.

»Juk taip!« abudu tarė ir akis pakėlė,

Linguodami galvoms; Šauklys jau gražkalbiauja:

»Mūs ginčas puikiai baigsis, aš neprieštarauju.

Tiek procesų juk žinome tokių supintų,

Ekscesų baisesnių dar galim prisiminti,

O interciza baigė visa kuo puikiausiai:

Borzobohatis taip juk Lopetų paklausė,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl, pasak Podkomožio, reikia minėti ne tik Jackaus Soplicos nuodėmes?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Istorija

2. Ką Protazas ir Gervazas sako apie senas nesantaikas, kai kalbasi prie midaus?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Seniai, išgėrę midaus, kalba apie Tado ir Zosės santuoką. Protazas sako, kad ginčas baigsis puikiai, nes daug painių bylų baigė interciza, vedybų sutartis: taip senos nesantaikos baigėsi, „kai perkalbėta gražiąją Jadvygą“. Gervazas sutinka: kai atgimsta Karūna ir Lietuva, tegul gęsta ir seni piktumai. Jis primena, kad Zosė yra Stalininko anūkė. Dviejų priešiškų giminių tarnai pagaliau sutaria.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.