Du seniai, jau išgėrę gerą gorčių midaus.
Į sodą žiūri, kur tarp balzganų, raudonų
Aguonų linksi kaip saulogrįžis ulonas,
Prieš saulę blizga jo kepurė geležinė;
Prie jo senukai mato stovinčią merginą,
Žalioj suknelėj, kaip rūta, akis ji kelia
Į vaikį; panos skynėsi toliau gėlelių,
Akis ir galvas kreipė jos į pusę kitą,
Lyg stengdamosi dviem meilužiam nekliudyti.
Bet seniai midų geria, ir iš tabakinės
Dar vaišinas, ir reikalus savus taip mini:
»Taip, taip, pasakė Raktininkas, Protazėli«.
»Taip, taip, Protazas tarė, mielas Gervazėli«.
»Juk taip!« abudu tarė ir akis pakėlė,
Linguodami galvoms; Šauklys jau gražkalbiauja:
»Mūs ginčas puikiai baigsis, aš neprieštarauju.
Tiek procesų juk žinome tokių supintų,
Ekscesų baisesnių dar galim prisiminti,
O interciza baigė visa kuo puikiausiai:
Borzobohatis taip juk Lopetų paklausė,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ką Protazas ir Gervazas sako apie senas nesantaikas, kai kalbasi prie midaus?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Seniai, išgėrę midaus, kalba apie Tado ir Zosės santuoką. Protazas sako, kad ginčas baigsis puikiai, nes daug painių bylų baigė interciza, vedybų sutartis: taip senos nesantaikos baigėsi, „kai perkalbėta gražiąją Jadvygą“. Gervazas sutinka: kai atgimsta Karūna ir Lietuva, tegul gęsta ir seni piktumai. Jis primena, kad Zosė yra Stalininko anūkė. Dviejų priešiškų giminių tarnai pagaliau sutaria.
Rašiniui: Istorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.