Taip pat plačias minias miestiečių ir kaimiečių,
Šią ištarmę pons raštininkas tur įtraukti
Į aktų knygą, o šauklys visiems apšaukti.
»Kas liečia legijos garbingą kryžių šitą,
Pavėlintą, tai tuo garbė nepamainyta;
Jei kryžius negalėjo Jackų padabinti,
Dedu ant kapo jį, jo garbei prisiminti.
Te tris dienas kabos, paskui gi jį Marijai
Aukosim, taip paliks jis mūsų atmintyje«.
Tai taręs ordeną ištraukė iš dėžutės
Ir padabino juo paminklinį kryžutį,
Tai buvo baltas kryžius, blizgančiai žvaigždėtas,
Su aukso karūna ir dar prie jo pridėtas
Raudonas kaspinas. Žvaigždes tas saulė lietė,
Ir Jackaus žemiška garbė dar, rodės, švietė.
Kalbėjo Dievo Angelas suklaupę žmonės
Ir prašė Dievo nusidėjėliui malonės;
Svečius Teisėjas kviečia ir kaimiečių būrį,
Į Soplicovą, nes ten vaišės būti turi.
Tačiau prie rūmų sėdi neidami į vidų
Du seniai, jau išgėrę gerą gorčių midaus.
Į sodą žiūri, kur tarp balzganų, raudonų
Aguonų linksi kaip saulogrįžis ulonas,
Prieš saulę blizga jo kepurė geležinė;
Prie jo senukai mato stovinčią merginą,
Žalioj suknelėj, kaip rūta, akis ji kelia
Į vaikį; panos skynėsi toliau gėlelių,
Akis ir galvas kreipė jos į pusę kitą,
Lyg stengdamosi dviem meilužiam nekliudyti.
Bet seniai midų geria, ir iš tabakinės
Dar vaišinas, ir reikalus savus taip mini:
»Taip, taip, pasakė Raktininkas, Protazėli«.
»Taip, taip, Protazas tarė, mielas Gervazėli«.
»Juk taip!« abudu tarė ir akis pakėlė,
Linguodami galvoms; Šauklys jau gražkalbiauja:
»Mūs ginčas puikiai baigsis, aš neprieštarauju.
Tiek procesų juk žinome tokių supintų,
Ekscesų baisesnių dar galim prisiminti,
O interciza baigė visa kuo puikiausiai:
Borzobohatis taip juk Lopetų paklausė,
Kupsčiai su Krepštuliais, Putramentai – Pikturna,
Mackevičiai – Odincas, Kvileckiai su Turna.
O kiek Lietuvių, Lenkų žuvo neramumuos?
Daugiau nei šiuos Soplicų Horeškų piktumuos!
Tačiau, kai perkalbėta gražiąją Jadvygą,
Tuoj baigės be teismų visa sena intriga.
Puiku, kai, nežiūrint piktumo priešų viso,
Yra pana, našlė: tai lengvas kompromisas.
Su katalikų kunigais tiktai dažniausiai
Ilgieji procesai, arba su artimiausiais
Giminėmis, nes teisės vest čionai negausi,
Pradžia čia Lenkų, Rusų ginčų nebaigtųjų,
Kilme iš Lenko, Ruso, brolių gretimųjų;
Čia matom priežastį tų procesų ilgųjų
Lietuvių – Vokiečių, Jogailos užbaigtųjų;
Čia pagaliau pendebat aktuos ypatinguos,
Domininkonų – Rimšos procesas garbingas,
Kol išlošė jį sindikas vienuolis Dimša,
Čia patarlė: Didesnis Dievas nei pons Rimša;
O aš sakau, geresnis midus už peiliuką«.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.