Ponas Tadas434 psl. · apie 5 min.
Vienuoliktoji knyga. 1812-ji metai86% kūrinio
434 psl.

Čia taręs sveikas, Raktininkan atsisuko.

»Tiesa!« Gervazas tarė, pilnas sujudimo:

»Stebėtini tos mūs Karūnos nutikimai

Ir mūsų Lietuvos: juk kaip jaunųjų porai,

Sujungė Dievas, velnias gi atskirti nori!

Oi, broli Protazėli, ką mūs akys mato!

Ar tie koronijiečiai vėl prie mūs priprato,

Aplankė mus! juk tarnavau su jais kadaisia;

O juk konfederatai puikūs buvo baisiai!

Kad tekę būtų Stalininkui pagyventi!

Oi Jackau! Jackau! – na, bet ką čionai verkšlenti?

Bet kai jau Karūna ir Lietuva atgimus,

Te ir seni piktumai gesti, nykti ima«.

»Ir dyvai, tarė čia Protazas, Zosei šitai,

Kurios mūs Tadas rankos nori jau prašyti,

Pirm metų buvo omen jau nulėmęs laimę!«

»Jau pana Zofija turi vadint be baimės,

Pasakė Raktininkas, nes jau ne mažiukė,

Be to ir Pono Stalininko ji anūkė«.

»Taigi, Protazas tęsė, laimės jos lėmėją,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Ką Protazas ir Gervazas sako apie senas nesantaikas, kai kalbasi prie midaus?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Seniai, išgėrę midaus, kalba apie Tado ir Zosės santuoką. Protazas sako, kad ginčas baigsis puikiai, nes daug painių bylų baigė interciza, vedybų sutartis: taip senos nesantaikos baigėsi, „kai perkalbėta gražiąją Jadvygą“. Gervazas sutinka: kai atgimsta Karūna ir Lietuva, tegul gęsta ir seni piktumai. Jis primena, kad Zosė yra Stalininko anūkė. Dviejų priešiškų giminių tarnai pagaliau sutaria.

Rašiniui: Istorija

2. Kokį ženklą prisimena Protazas ir ką Gervazas prisipažįsta apie mažąjį Tadą?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Protazas pasakoja, kaip prieš metus kieme pešėsi du žvirbliai: tarnai juokais vieną pavadino Horeška, kitą Soplica ir šaukė palaikydami tai vieną, tai kitą, o Zosė pribėgusi rankute uždengė abu ir nutraukė peštynes. Moterys tada sakė, kad jai lemta sutaikyti abi gimines. Gervazas prisipažįsta, kad Soplicas būtų „Prigirdęs net ir šaukšte“, bet mažąjį Tadą pamilo, skatino jo vaikiškus žygius ir tik pyko, kad jis Soplica. Įdomu, kad tada visi kalbėjo apie Grafą, ne apie Tadą: ženklas išsipildė kitaip, nei manyta. O Gervazo prisipažinimas rodo, kad net jo neapykanta Soplicoms turėjo išimtį.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.