Ir, kad per ją, nurims visi tie neramumai.
Matau dabar, kad omen tam įvykti teko.
Tiesa, ne apie Tadą tuo metu sušneko,
O apie Grafą«...
Raktininkas čia pasakė:
»Tiesa, pasauly dedas įvykiai visoki!
Priminsiu Tamstai aš dalyką gal ne tokį
Stebėtiną, kaip omen, bet suprast sunkoką.
Žinai, Soplicų giminę anuomet būčiau
Prigirdęs net ir šaukšte, bet prie to vaikučio,
Prie Tado, traukė kažkas, jį net pamylėjau!
Kai kartais pešantis jį, būdavo, regėjau,
Vis pergali kitus; o kai pilin atbėga
Jis, būdavo, tai prie imprezų skatint mėgau.
Jam visa sekdavos; ar liepdavau mėginti
Išimt iš bokšto karvelius, arba nuskinti
Nuo ąžuolo giles, ar iš pušies aukštosios
Išimti varnos lizdą – sekės; laimingosios
Žvaigždės jėga, tur būt, likimą jo globojo,
Pykau tik, kad Soplica jis; nors nežinojau,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kokį ženklą prisimena Protazas ir ką Gervazas prisipažįsta apie mažąjį Tadą?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Protazas pasakoja, kaip prieš metus kieme pešėsi du žvirbliai: tarnai juokais vieną pavadino Horeška, kitą Soplica ir šaukė palaikydami tai vieną, tai kitą, o Zosė pribėgusi rankute uždengė abu ir nutraukė peštynes. Moterys tada sakė, kad jai lemta sutaikyti abi gimines. Gervazas prisipažįsta, kad Soplicas būtų „Prigirdęs net ir šaukšte“, bet mažąjį Tadą pamilo, skatino jo vaikiškus žygius ir tik pyko, kad jis Soplica. Įdomu, kad tada visi kalbėjo apie Grafą, ne apie Tadą: ženklas išsipildė kitaip, nei manyta. O Gervazo prisipažinimas rodo, kad net jo neapykanta Soplicoms turėjo išimtį.
Rašiniui: Istorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.