Ponas Tadas42-44 psl. · apie 10 min.
Pirmoji knyga. Ūkis9% kūrinio
42 psl.

Tik eidams sveikino ponių ir vyrų minią;

Tuoj kvestorius vienuolis kyla, ir Teisėjas,

Podkomožienės ranką imdamas, išėjo,

Tuoj Tadas Telimeną ima, o Kraičiūtę

Asesorius, pons Rejentas gi Hrečechiūtę.

Keli svečiai ir Tadas ėjo pro arklides

Į daržinę, bet jis nelinksmas, lyg paklydęs.

Dienos šios nuotykius vis svarstė prisiminęs

Susitikimą, vakarienę prie kaimynės,

Ir ypač žodis tas – »teta« – labai rūpėjo,

Lyg įkyri musė vis prie ausies zirzėjo.

Norėtų apie Telimeną sužinoti

Pas šauklį, bet negal jo niekur suieškoti;

Ir Voiskio net dabar jis niekur nesutinka:

Drauge, mat, su svečiais, taip kaip tarnams pritinka,

Išėjo ruošt nakvynę del ponių ir ponų,

Nes reikia jiems juk priegalvių minkštų po šonu.

O Tadui buvo įsakyta net jau dieną

Svečius jaunosius vest apnakvinti ant šieno.

O kai svečiai visi nuėjo į nakvynę,

43 psl.

Ramu taip buvo, kaip po maldai vienuolyne;

Visi jau miega. Sargo balsą tegirdėjai

Jam einant pareigas; nemiega tik Teisėjas;

Kaip ūkio šeimininkas, mąsto, ką daryti,

Kad būt pavaišint kuo visi svečiai prašyti,

Ir kad medžioklė sektųs; šaukias vyresniuosius

Jis dvaro tarnus ir įsakymus griežtuosius

Jiems duoda, sąskaitas dar peržiūrėti reikia,

Ir tik paskui rėdytis gulti nusiteikia.

Tiktai tada šauklys jo diržą Slucko lietą

Jam atsega ir deda į paskirtą vietą;

O diržo vieną pusę auksagalvis gelsvas

Dabina, kitą gi sidabro gėlės balsvos;

Teisėjas diržą tą abipusiai nešioja –

Auksuotą – baliuj, juodą – gedulos dienoje.

Tą diržą tik šauklys sudėstinėt mokėjo,

Todel dabar jį dėstė ir drauge šnekėjo:

»Kas bloga, kad stalai pilyje atsirado?

Pons gal pasinaudosi, nieks gi neprarado

Ten nieko, o pilies byla teisme juk guli,

44 psl.

Ir aš dabar sakyčiau – mums pilis priguli.

Ir nors dar priešininkai ginčijas, netyli,

Aš jiems įrodysiu, kad mes jau valdom pilį,

Nes, kas svečius į pilį užprašyti gali,

Parodo, kad ji jo, ar pats išspręs jos dalį;

Paliudyt tai visi juk gal, kas bylą žino,

O pavyzdžių juk turim apie tiek kaimynų«.

Teisėjas jau miegojo. Tad šauklys išėjo

Į prieangį ir ten kišenių čiupinėjo,

Žiūrėdamas, ar turi ten vokandos knygą –

Maldaknygės, ar ši bylų knyga, jam lygu,

Su ja jis nesiskyrė; ten gi surašyta

Įvairūs ponai pavardėmis viens po kito,

Kuriuos patsai šauklys į Teismą šaukė stoti,

Ar tie, apie kuriuos jam teko sužinoti.

Prastiems žmonėms knyga ta rodės alfabetas,

Bet šaukliui rodė ji vaizdus senai regėtus.

Tad skaitė ir galvojo: Vizgirda – Oginskis,

Domininkonai – Rimša, Rimša vėl Oginskis,

Rodultas – Vereščaka, Radvila – Giedraitis,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.