Ponas Tadas441 psl. · apie 5 min.
Vienuoliktoji knyga. 1812-ji metai88% kūrinio
441 psl.

Iš sodo ir nuėjo jau į kambariuką,

Kur žaidė, augo Tadas, būdamas mažiukas.

Dabar ten Rejentas, labai pasidabinęs,

Tarnavo savo sužadėtajai merginai,

Ieškodams ir paduodams daug mažų daiktelių:

Signetų, grandinėlių, tepalų, miltelių,

Perfumų ir musiukių; žvalgės triumfaliai

Į savo paną; ji prie veidrodžio į šalį

Paėjus atsisėdo ir dievų dar klausė,

Ką reiktų dar pridėt, kad būt visų gražiausia.

Tuo tarpu kambarinės stovi dvi iš šonų

Ir plaukus raito, kitos tvarko dar sijoną.

Kai taip pons Rejentas apie saviškę sukos,

Pabaidė katiną pamatęs virėjukas!

Mat, katinas tas bėgo ten per lauką lygų,

Bet daržą tik pasiekęs lapuose įstrigo;

Ten tupi, būtų galima jis greit išvyti,

Užsiundyt ir šunų gabumą pamatyti.

Asesorius jau bėga, Sakalas jį traukia,

Ir Rejentas pašokęs savo Striukį šaukia.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.