Ponas Tadas442 psl. · apie 5 min.
Vienuoliktoji knyga. 1812-ji metai88% kūrinio
442 psl.

Abu rivalius Voiskis prie tvoros pastatė,

O pats baidyti žvėrį iš žolių suskato.

Tik pliaukši, švilpia, žvėrį, rodos, pulti taikos;

O siundytojai vos piktus šunis išlaiko,

Vis pirštais rodo, rodos, žvėrį jau pamatę,

Pačiulbia; šunes akylai ausis pastatę,

Pavėjui snukiai, dreba tik ir nekantrauja,

Kaip tos saidoko strėlos, kol jomis iššauja.

Tik Voiskis: »Uzia!«, šoka pilkis tuoj per tvorą,

Į lauką bėga, šunes gi jau to tik nori,

Tuoj Sakalas ir Striukis puola pilkį vytis,

Ir štai abu kartu jį pradeda draskyti,

Iš dviejų šonų dantys nugaron įninka.

Kaip vos tik gimęs vaikas, katinas surinka!

Pribėga siundytojai: katinas negyvas,

O šunes jau abu tik čiulpia kraujo syvus.

Rivaliai čia šunis linksmi jau patapnojo,

O Voiskis ėmęs šaulio peilį, kurs kabojo

Ant diržo, kojas piaudams tarė: »Lygią dalį

Gaus šunes šiandien, nes abudu girtis gali,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip vienuoliktojoje knygoje baigiasi ginčas dėl Striukio ir Sakalo?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Ironija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.