Vienoks jų buvo darbingumas ir greitumas,
Jau Pacui tinka rūmai, Pacas tinka rūmams,
Verti šauliai šunų, šauliams jų šunes lygūs.
Štai baigtas jūsų ginčas, širdyse įsmigęs;
Ir aš, teisėjas jūsų, suradau jau būdą
Sprendimui lygiam: puikiai išlošėt abudu.
Štai grąžinu jums įkaitus, tik turit taiką
Pasirašyt«. Senukas puikiai taip sutaikė
Du priešu, tie pamiršo tuoj kalbas piktąsias
Ir ženklui draugiškumo jungė dešiniąsias.
Čia tarė Rejentas: »Taip, žirgas užstatytas
Ir žiedas į salarijumą užrašytas
Teisėjui; bet jei įkaitas yra kam duotas,
Tai jau jokiu būdu negal būt atvaduotas.
Te žiedą užstatytą ponas Voiskis ima
Ir teįbrėžia savo vardą atminimui,
Jei nor, tegu herbu Hrečechų padabina
Tą žiedą su raudonu akmeniu auksinį,
Ulonai žirgą užstatytą tik išjojo;
Bet man dar liko balnas; ypatybės jojo
Plačiai juk žinomos, tai balnas ne bet kokis:
Jis siauras, patogus, kaip turkų ar kazokų,
Sagstyta akmenims dalis jo priešakinė,
Brangiuoju dar rubrantu išmušta sėdynė,
O kai užsėdęs joji tam balne siaurajam,
Jauties tarp kulkų taip, kaip patale minkštajam;
O zovada paleidęs (Rejentas Bolesta,
Kuris, kaip žinoma, taip baisiai mėgo gestą,
Čia kojas išžergė, lyg būt į žirgą puolęs,
Paskui lingavo galvą, lyg nuduodams šuolius),
O lekiant zovada, tai paliai balną mirga
Tik auksas, lyg lašėtų auksas tas nuo žirgo,
Nes jo tabenės auksu siuvinėtos gausiai,
O kilpsaičiai balti sidabro kuo plačiausi;
O ant diržų muštukų, tų plačių odinių,
Dar sagos prikabintos blizgančios perlinės,
Be to, dar prie krūtinės diržo mėnuo randas
Pavidale Lelivos – jauno. Sako gandas,
Kad nuo turtingo turko mušyje Podhajų
Jis paimtas. Tad, pons Asesoriau, imk šiąją
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip vienuoliktojoje knygoje baigiasi ginčas dėl Striukio ir Sakalo?
Rašiniui: Ironija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.