Ponas Tadas445 psl. · apie 5 min.
Vienuoliktoji knyga. 1812-ji metai89% kūrinio
445 psl.

Garbingą dovaną, kaip mano pagerbimą«.

Asesorius čia taria pilnas sujudimo:

»Sanguškos Kunigaikščio dovanas man duotas

Stačiau aš įkaitu tas kamanas rintuotas,

Ir dar šunims juostelę nertąją šilkinę,

Kurią ir darbas ir akmuo brangus dabìna,

Kuri net žmogui tikti gal susijuosimui.

Norėjau ją palikt vaikams kaip palikimą;

Vaikų, tur-būt, turėsiu, nes dar šiandien vesiu;

Tą daiktą, Rejente. tikiuosi neatmesi,

Priimt jį teikis už tą dovaną taip gausią,

Mūs ginčo atminimui ėjusio ilgiausiai,

Kurs baigtas taip garbingai be jokio pavydo. –

Dabar tegu tarp mūs taika gražiausia žydi!«

Tad jau abudu ramūs ant namų pasuko,

Pranešt, kad baigtas ginčas Sakalo ir Striukio.

Kalbėta, kad namie pons Voiskis išaugino

Tą »zuikį« ir dabar iš daržo išmasino,

Kad siundytojai susitakint sugebėtų,

Senukas suruošė dalyką netikėtai,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.