Ir Soplicove net visus jis suklaidino.
Vėliau tik virėjukas pasakot mėgino,
Norėdams vėl supešdint du senu kaimynu,
Tačiau tos pasakos jo del šunų nevyko,
Nes, Voiskiui tai užgynus, taip ir pasiliko.
Svečiai suėję buvo jau didžiojoj salėj
Ir vaišių laukdami kalbėjos aplink stalą,
Čia formoj naujoje Teisėjas atsirado,
Įsivesdamas paną Zofiją ir Tadą,
Ranka kairiąja Tadas tuoj vadams padarė
Saliutą vikriai taip, kaip tinka lenkų kariui;
Akims nuleistoms Zofija svečius garbingus
Tik styptelėjimu pasveikino domingai
(Iš Telimenos kaip reik styptelt sužinojo).
Vainikas ant galvos, nes šiandien ji jaunoji,
O šiaip, tie pat drabužiai, kur koplyčion ėjo,
Kai šiandien Dievo Motinai gėles padėjo.
Dabar taip pat ji rankoj tur gėlių pėdelį
Ir imdama iš jo po žiedą ar žolelę
Dar vaizdžiai piautuvu viršum galvos mosuoja.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.