Ponas Tadas447 psl. · apie 5 min.
Vienuoliktoji knyga. 1812-ji metai89% kūrinio
447 psl.

Vadai jai, žiedus imdami, rankas bučiuoja;

Čia Zosė styptelėja kiekvienam paeiliui.

Kniazevičius čia, generolas, ėmęs meiliai

Ją už pečių į kaktą tėviškai bučiavo

Ir keldamas ant stalo riktelėjo: bravo!

Kiti pritardami tą žodį pakartojo,

Nes, iš tikrųjų, buvo čia graži jaunoji,

O ypač jai lietuviški drabužiai tiko.

Nes tie vadai, Tėvynę taip senai palikę,

Kurie taip ilgai bastėsi kituos kraštuose,

Nudžiugo, kai pamatė rūbuose savuose

Merginą, primenančią jų metus jaunuosius

Ir meilužes savas; tad apsiašaroję

Prie stalo įdomaudamiesi jie sustojo.

Tie prašo Zosę, kad pakeltų kiek kaktukę,

Parodytų akis; tie nor, kad trupučiuką

Pažvelgtų ir į juos; klausyt mergytė stengias,

Bet gėdis, tad rankutėm akutes pridengia.

Tai linksmas Tadas mato ir rankas tik trina.

Ar Zosė savo noru taip pasidabino,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.