Ar kas jai patarė (merginos, mat, instinktu
Numano, kokį rūbą veidui pasirinkti),
Gana, kad Zosę Telimena šiandien barė
Už tai dar pirmą kartą, kad savaip jau darė,
Net del madinių rūbų apsiašarojo,
Tad leido likt teta suknelėj paprastoje.
Ilgam, baltam, išsiūtam buvo apatiny,
Viršuj gi jo žalia suknelė kambliotinė
Ir žalias kiklikas, raudonai apvadžiotas,
Iš priešakio klaipytoms kilpoms šniūravotas;
Po juo jos krūtys, kaip po lapais pumpuriukai,
O nuo pečių kaip drugio baltuoja sparniukai
Rankovės marškinių, jos plačios ir drikuotos
Aukštai, o pas rankogalius siaurai stulpuotos,
Sutrauktos kaspinu. Apikaklė siaurutė,
Kurią dabina kilpa kaspino mažutė;
Dar iš kaulelių vyšnių ausyse matyti
Ausikariai, Dobžinskio Grėblio padaryti,
(Lyg rodos ten širdžiukės dvi ugnim liepsnoja
Greblys juos davė, kol dar pàskui ją sekiojo);
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.