Ponas Tadas449 psl. · apie 5 min.
Vienuoliktoji knyga. 1812-ji metai89% kūrinio
449 psl.

Ant kaklo kabo gintariniai du šniūreliai,

O ant galvos vainikas iš žalių rūtelių.

Jos ilgos kasos tarp pečių ik juostai karo,

O ties kakta uždėjus, kaip kirtėjos daro,

Dar kreivą piautuvą, kuris lyg mėnuo leidos,

Taip lygiai, kaip jis leidžias nuo Dianos veido.

Visi tik giria, ploja. Vienas karininkas,

Portfelį išsitraukęs, pieštukus jau rinko,

Padėjęs popierį paišyti tuoj suskato,

Tik žiūri vien į Zosę. Vos tiktai pamatė

Teisėjas pieštukus, paišytoją pažino,

Nors jį dabar kariai pulkininku vadino,

Karbuoti antpečiai, žvilgsnys jau kaip ulono,

Ūseliai ir barzdelė kaip ispanų ponų.

Teisėjas sako: »Kaip gi, Grafe Garbingasis,

Gyvuoji? Vis likai paišytojas senasis

Kariaudams net!« Tai buvo Grafas, iš tikrųjų,

Pulkininku pakeltas del aukų gausiųjų

Kariuomenei; su dviem karių pulkais atjojo

Ir pats pasižymėjo net pirmoj kovoje,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip per metus pasikeitė Grafas?

Pasirink atsakymą

Rašiniui: Tėvynė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.