Jį Ciesorius už tai pulkininku paskyrė;
Teisėjas sveikino tad Grafą, rangus gyrė,
Bet Grafas paišė tik, taip kaip kadaisia girioj.
Antra pora jaunųjų, durims atsidarius,
Įeina: tai Asesorius, tarnavęs carui,
Dabar Napoleonui; jis jau vadovavo
Žandarams ir, nors vos nuo vakar tetarnavo,
Mandierą lenkišką jau užsidėt suspėjo,
Ir einant ilgas kardas į grindis čerškėjo.
Šalia rimtai žingsniavo jo širdies panaitė,
Tvarkingai apsitaisius Teklė Hrečechaitė;
Senai Asesorius jau Telimeną metė,
O, kad smarkiau užgaut galėtų tą koketę,
Širdies efektus teikt Voiskaitei pamėgino.
Tai nejauna pana, tikrai jau pusamžinė,
Tačiau tikrai rimta, kaip vesti ūkis – žino,
Ir su dalia, nes dar, be savojo kaimelio,
Įneš ir pinigų apypilnį maišelį.
Trečios poros būt tekę ilgai palūkėti.
Nerimdamas Teisėjas siunčia pažiūrėti;
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip per metus pasikeitė Grafas?
Rašiniui: Tėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.