Jį Ciesorius už tai pulkininku paskyrė;
Teisėjas sveikino tad Grafą, rangus gyrė,
Bet Grafas paišė tik, taip kaip kadaisia girioj.
Antra pora jaunųjų, durims atsidarius,
Įeina: tai Asesorius, tarnavęs carui,
Dabar Napoleonui; jis jau vadovavo
Žandarams ir, nors vos nuo vakar tetarnavo,
Mandierą lenkišką jau užsidėt suspėjo,
Ir einant ilgas kardas į grindis čerškėjo.
Šalia rimtai žingsniavo jo širdies panaitė,
Tvarkingai apsitaisius Teklė Hrečechaitė;
Senai Asesorius jau Telimeną metė,
O, kad smarkiau užgaut galėtų tą koketę,
Širdies efektus teikt Voiskaitei pamėgino.
Tai nejauna pana, tikrai jau pusamžinė,
Tačiau tikrai rimta, kaip vesti ūkis – žino,
Ir su dalia, nes dar, be savojo kaimelio,
Įneš ir pinigų apypilnį maišelį.
Trečios poros būt tekę ilgai palūkėti.
Nerimdamas Teisėjas siunčia pažiūrėti;
Tarnai jam pranešė, kad Rejentas užkliuvo,
Nes, mat, pametęs, siundant, žiedą sutuoktuvių,
Tad ieško jo lankoj, o Rejento jaunoji
Dar vis tvarkyti tualetą nenustojo,
Nors skuba ir nors prineša kiekvieną daiktą
Namų merginos, bet negal taip greit pabaigti;
Tad jos iki ketvirtai dar palaukti turi.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės
Paskutinė senoviška Lenkų puota. – Arkiservyzas. – Jo figūrų išaiškinimas. – Jo judėjimai. – Dambrauskio apdovanojimas. – Dar apie Peiliuką. – Kniazevičiaus apdovanojimas. – Pirmas Tado valdiškas aktas, perimant šeimininkavimą. – Gervazo pastebėjimai. – Koncertų koncertas. – Polonezas. – Mylėkimės.
Į menę pagaliau jau atsidaro durys,
Pons Voiskis eina, rankoje lazdelę turi,
Užvertęs galvą, o kepurė jo trasuota.
Už stalo neina, nes jis šiandien tvarko puotą,
Kaipo maršalkas. Jis lazdelės galią žino
Ir ja, kaipo žynys, jau apeigas vaidina:
Kiekvienas sėdas ten, kur lazdele pamoja.
Pirmiausiam vaivadijoje vieta pirmoji, –
Maršalkui Podkomožiui – sėdas aksominėj
Kėdėje, atramai kurios balti drambliniai;
Tiesiojoj generolas sėdasi Dambrauskis,
Kairioj Kniazevičius, pons Pacas, Malachauskis,
Tarp jų Podkomožienė, ponios gi aplinkui,
Bajorai, panos, žemininkai, karininkai,
Vis sėdas poromis – po moterį ir vyrą,
Tvarkoj, į tą tik vietą, kur pons Voiskis skiria.
Teisėjas linktelėjęs tuoj svečius paliko
Ir vaišint kaimiečius patsai kieman nuvyko.
Sėdėjo žmonės varsnų ilgio stalo šonais,
Vienam gale Teisėjas, o kitam Klebonas.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.