Tarnai jam pranešė, kad Rejentas užkliuvo,
Nes, mat, pametęs, siundant, žiedą sutuoktuvių,
Tad ieško jo lankoj, o Rejento jaunoji
Dar vis tvarkyti tualetą nenustojo,
Nors skuba ir nors prineša kiekvieną daiktą
Namų merginos, bet negal taip greit pabaigti;
Tad jos iki ketvirtai dar palaukti turi.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės
Paskutinė senoviška Lenkų puota. – Arkiservyzas. – Jo figūrų išaiškinimas. – Jo judėjimai. – Dambrauskio apdovanojimas. – Dar apie Peiliuką. – Kniazevičiaus apdovanojimas. – Pirmas Tado valdiškas aktas, perimant šeimininkavimą. – Gervazo pastebėjimai. – Koncertų koncertas. – Polonezas. – Mylėkimės.
Į menę pagaliau jau atsidaro durys,
Pons Voiskis eina, rankoje lazdelę turi,
Užvertęs galvą, o kepurė jo trasuota.
Už stalo neina, nes jis šiandien tvarko puotą,
Kaipo maršalkas. Jis lazdelės galią žino
Ir ja, kaipo žynys, jau apeigas vaidina:
Kiekvienas sėdas ten, kur lazdele pamoja.
Pirmiausiam vaivadijoje vieta pirmoji, –
Maršalkui Podkomožiui – sėdas aksominėj
Kėdėje, atramai kurios balti drambliniai;
Tiesiojoj generolas sėdasi Dambrauskis,
Kairioj Kniazevičius, pons Pacas, Malachauskis,
Tarp jų Podkomožienė, ponios gi aplinkui,
Bajorai, panos, žemininkai, karininkai,
Vis sėdas poromis – po moterį ir vyrą,
Tvarkoj, į tą tik vietą, kur pons Voiskis skiria.
Teisėjas linktelėjęs tuoj svečius paliko
Ir vaišint kaimiečius patsai kieman nuvyko.
Sėdėjo žmonės varsnų ilgio stalo šonais,
Vienam gale Teisėjas, o kitam Klebonas.
O Zofija ir Tadas vietos neieškojo,
Jie vaišindami žmones eidami kramsnojo.
Nauji valdovai – toks jau paprotys senasis –
Tur pats žmonėms tarnaut per vaišes jų pirmąsias.
Svečiai tuo tarpu salėje labai stebėjos
Didžiuoju servyzu, kurs spalvomis blizgėjo,
Brangus del medžiagos ir dėliai padirbimo.
Jį Radvila Našlaitis, kalba padavimas,
Įsakė net Venecijoje padaryti
Ir jo paties planu dalis jo sustatyti.
Laike švedų karų servyzas, rodės, žuvo,
Bet įvairiais keliais į šiuos namus pakliuvo;
Dabar jį atneštą visi ant stalo mato,
Didžiulį ir panašų į karietos ratą.
Iki graižų servyzas kupinai prikrautas
Putelių, cukraus, rodos, sniego kažkur gauta:
Visi į atvaizdą tikros žiemos sužiūro.
Viduj didžiulis šilas matės konfitūrų,
Kraštais gi lyg namai, sodybos ir kaimeliai,
O jų stogai lyg sniego, iš baltų putelių.
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.