Ponas Tadas454 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės90% kūrinio
454 psl.

Pačiais graižų kraštais servyzą tą dabina

Figūros įvairiausios vis purceleninės,

Lenkų vis rūbuos; rodos scenoje vaidilos,

Lyg ką vaidintų, nors ir žodžiais neprabyla;

Lyg būt gyvi, tik nekalba, nekraipo galvas.

Jų gestai atvaizduoti, ypatingos spalvos.

Na ką vaizduotų jie, svečiai vis klausinėjo.

Tad Voiskis, keldamas lazdelę, prakalbėjo

(Degtinė jau prieš valgį ant stalų padėta):

»Aukštiesiems Ponams leidžiant aš turiu pradėti,

Personos, tos, kurių čia daug tiek figūruoja,

Istoriją lenkų seimelio atvaizduoja:

Votavimai, triumfai ir susikirtimai,

Tą sceną pats atspėjau, tad imuos spėjimo.

»Į dešinę bajorų štai minia matyti:

Tur būt, jie prieš seimelį vaišėms užprašyti.

Sustoję laukia; prie stalų jų nieks nevaro,

Jie stovi grupėmis, tur būt, tarybas daro.

Štai stovi atskirai viens kiekvienam būrely

Pravėręs burną ir lyg antakius dar kelia,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip per puotą keičiasi cukrinis servyzas ir kaip šį vaizdą galima suprasti?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Iš pradžių servyzas atrodo kaip žiema: viduryje konfitūrų šilas, aplinkui sodybos su stogais iš cukraus putų, o kraštuose porcelianinės figūros vaizduoja seimelį. Svečiams valgant, sniegas tirpsta ir pasirodo pavasaris, paskui auksiniai javai, o galiausiai medžiai lieka nuogi kaip rudenį. Paskutinėje senoviškoje puotoje šis vaizdas rodo bėgantį laiką: kaip metai, baigiasi ir senasis bajorų pasaulis.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.