Ponas Tadas455 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės91% kūrinio
455 psl.

Lyg rankoms judina – matyt, dar aiškint turi.

Pirštu dar eksplikuoja ir į delną duria,

Kalbėtojai vis darbus kandidatų mini,

Bet sekas nevienaip, kaip rodo jųjų minos.

»Bajorai antrame būry iš noro klausos;

Ranka tas laiko juostą, tas pakreipęs ausį,

Tas ūsą sukdams dėmesį, matyti, rodo

Ir deda atmintin, tur būt, kiekvieną žodį.

Matyti, kad kalbėtojas linksmai jau žiūri,

Kišenių glosto, lyg balsus jame jau turi.

»Bet trečiame būry visai kitaip jau vyksta:

Kalbėtojai neklauso, jau, matyti, pyksta.

Žiūrėkit! Tie pašokę jau ausis net dengia;

Štai tas klausytojas piktai į priekį žengia!

Kalbėtojui jau graso pilnas sujudimo,

Tur būt, išgirdo priešininkui pagyrimų.

O kitas štai atstatęs kaktą žengti ima,

Lyg bulius, rodos, nor kalbėtoją pasmeigti;

Tie stverias už kardų ir ginklais rengias veikti.

»Tarp tų būrių matyt štai stovi viduryje

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip per puotą keičiasi cukrinis servyzas ir kaip šį vaizdą galima suprasti?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Iš pradžių servyzas atrodo kaip žiema: viduryje konfitūrų šilas, aplinkui sodybos su stogais iš cukraus putų, o kraštuose porcelianinės figūros vaizduoja seimelį. Svečiams valgant, sniegas tirpsta ir pasirodo pavasaris, paskui auksiniai javai, o galiausiai medžiai lieka nuogi kaip rudenį. Paskutinėje senoviškoje puotoje šis vaizdas rodo bėgantį laiką: kaip metai, baigiasi ir senasis bajorų pasaulis.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.