Ponas Tadas460 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės92% kūrinio
460 psl.

Nes orui vasaros tos putos nepatiko,

Ir iš to dirbto ledo nieko greit neliko.

Bet taip virtuvės meistrai ten spalvas sutaikė,

Kad iš po sniego gimė naujas metų laikas

Ir pasirodė tuoj pavasaris spalvuotas.

Kaip ant mielių pradėjo augt javai auksuoti.

Kviečių tuoj varpos rodos storos imbierinės,

Rugius vaizduoja jau plokštelės sidabrinės,

Iš šokolado grikiai dailiai padaryti,

Štai obuolių ir kriaušių sodas jau matyti.

Vos tik svečiai pradėjo vasaron žiūrėti,

Veltui jau nori, kad nors kiek ji pailgėtų,

Servyzas maino savo kelią kaip planeta,

Javai nuo šilumos jau aukso rūbą meta;

Jau gelsta žolės, lapai mainos raudonėja,

Žemyn jau puola lyg nuo rudeninio vėjo;

Ir pagaliau tie medžiai, vaizdą taip dabinę,

Žiedais ir vaisiais buvę taip apsikabinę,

Dabar lyg būtų vėjas koks audros nupūtęs,

Nuogi jau: styri tik cinamonų lazdutės,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kaip per puotą keičiasi cukrinis servyzas ir kaip šį vaizdą galima suprasti?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Iš pradžių servyzas atrodo kaip žiema: viduryje konfitūrų šilas, aplinkui sodybos su stogais iš cukraus putų, o kraštuose porcelianinės figūros vaizduoja seimelį. Svečiams valgant, sniegas tirpsta ir pasirodo pavasaris, paskui auksiniai javai, o galiausiai medžiai lieka nuogi kaip rudenį. Paskutinėje senoviškoje puotoje šis vaizdas rodo bėgantį laiką: kaip metai, baigiasi ir senasis bajorų pasaulis.

Rašiniui: Istorija

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.