Ponas Tadas461 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės92% kūrinio
461 psl.

Ir, vietoje pušų, givircų tik šakelės,

Ir ima irt jau spyglės, kimelių grūdeliai.

Svečiai, kur vyną gėrė, šakutes jau laužė,

Net kelmus rovė ir kaip užkandį juos graužė.

Pons Voiskis vaikščiojo aplink servyzą savo

Ir džiaugdamasis juo širdyje triumfavo.

Dambrauskis Henrikas iš vietos pasikėlė,

Sakydams: »Ponas Voiski, chinų gal šešėliai?

Pineti čia tarnyboj velnią gal paliko,

Kad Lietuvoj servyzai toki neišnyko,

Kad vaišinti ik šiol senoviškai dar gali?

Sakyk, nes pamiršau jau savo gimtą šalį«.

Čia Voiskis lenkdamasis tarė: »Ne, Aukštasis

Pons Generole, kunštas čia ne prakeiktasis!

Čionai tik palikimas iškilmių senųjų,

Kur buvo keliamos tik ponų garsingųjų,

Kol Lenkijai galybėje nebuvo lygaus,

O padariau, ką išskaičiau iš šitos knygos.

Paklausei, ar pas mus tuos papročius daboja?

Graudu! bet skverbias Lietuvon mada naujoji.

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.