Ponas Tadas460-462 psl. · apie 10 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės92% kūrinio
460 psl.

Nes orui vasaros tos putos nepatiko,

Ir iš to dirbto ledo nieko greit neliko.

Bet taip virtuvės meistrai ten spalvas sutaikė,

Kad iš po sniego gimė naujas metų laikas

Ir pasirodė tuoj pavasaris spalvuotas.

Kaip ant mielių pradėjo augt javai auksuoti.

Kviečių tuoj varpos rodos storos imbierinės,

Rugius vaizduoja jau plokštelės sidabrinės,

Iš šokolado grikiai dailiai padaryti,

Štai obuolių ir kriaušių sodas jau matyti.

Vos tik svečiai pradėjo vasaron žiūrėti,

Veltui jau nori, kad nors kiek ji pailgėtų,

Servyzas maino savo kelią kaip planeta,

Javai nuo šilumos jau aukso rūbą meta;

Jau gelsta žolės, lapai mainos raudonėja,

Žemyn jau puola lyg nuo rudeninio vėjo;

Ir pagaliau tie medžiai, vaizdą taip dabinę,

Žiedais ir vaisiais buvę taip apsikabinę,

Dabar lyg būtų vėjas koks audros nupūtęs,

Nuogi jau: styri tik cinamonų lazdutės,

461 psl.

Ir, vietoje pušų, givircų tik šakelės,

Ir ima irt jau spyglės, kimelių grūdeliai.

Svečiai, kur vyną gėrė, šakutes jau laužė,

Net kelmus rovė ir kaip užkandį juos graužė.

Pons Voiskis vaikščiojo aplink servyzą savo

Ir džiaugdamasis juo širdyje triumfavo.

Dambrauskis Henrikas iš vietos pasikėlė,

Sakydams: »Ponas Voiski, chinų gal šešėliai?

Pineti čia tarnyboj velnią gal paliko,

Kad Lietuvoj servyzai toki neišnyko,

Kad vaišinti ik šiol senoviškai dar gali?

Sakyk, nes pamiršau jau savo gimtą šalį«.

Čia Voiskis lenkdamasis tarė: »Ne, Aukštasis

Pons Generole, kunštas čia ne prakeiktasis!

Čionai tik palikimas iškilmių senųjų,

Kur buvo keliamos tik ponų garsingųjų,

Kol Lenkijai galybėje nebuvo lygaus,

O padariau, ką išskaičiau iš šitos knygos.

Paklausei, ar pas mus tuos papročius daboja?

Graudu! bet skverbias Lietuvon mada naujoji.

462 psl.

Dažnai kai kas pasako, tai esą nerimta,

Kaip žydas šykštisi, nenor svečių priimti,

Vengrinio gailisi, o geria tą velninį

Maskolių, net šampaną, bet užtat madinį;

O vakarais kortuodams nežiūri ar dora,

Išleidžia vaišių pinigus šimtams bajorų.

Net (pasakysiu atvirai, kas skauda širdį,

Te Podkomožis neužpyksta, nors ir girdi):

Kai šį servyzą šiandien ruošti aš ėmiausi,

Tai net ir Podkomožis, kur jį dėsi, klausė!

Ir sakė mašina ta nuobodi, pasenus,

Vaikams tik žaisti, bet jau ponams atgyvenus,

Jo žodžiais tariant, tokioms vaišėms ji netikus!

Teisėjas! net Teisėjas sakė, kad nevykus!

O visgi sprendžiu, Tamstas jis suįdomavo,

Matau, kad kunštas tas šioms vaišėms patarnavo!

Ir nežinau, ar Soplicovui teks turėti

Tokia okazija, tokius svečius regėti.

Matau, Pons Generolas vaišėse domingas,

Priimk tad šitą knygą, Tamstai bus naudinga,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.