Dažnai kai kas pasako, tai esą nerimta,
Kaip žydas šykštisi, nenor svečių priimti,
Vengrinio gailisi, o geria tą velninį
Maskolių, net šampaną, bet užtat madinį;
O vakarais kortuodams nežiūri ar dora,
Išleidžia vaišių pinigus šimtams bajorų.
Net (pasakysiu atvirai, kas skauda širdį,
Te Podkomožis neužpyksta, nors ir girdi):
Kai šį servyzą šiandien ruošti aš ėmiausi,
Tai net ir Podkomožis, kur jį dėsi, klausė!
Ir sakė mašina ta nuobodi, pasenus,
Vaikams tik žaisti, bet jau ponams atgyvenus,
Jo žodžiais tariant, tokioms vaišėms ji netikus!
Teisėjas! net Teisėjas sakė, kad nevykus!
O visgi sprendžiu, Tamstas jis suįdomavo,
Matau, kad kunštas tas šioms vaišėms patarnavo!
Ir nežinau, ar Soplicovui teks turėti
Tokia okazija, tokius svečius regėti.
Matau, Pons Generolas vaišėse domingas,
Priimk tad šitą knygą, Tamstai bus naudinga,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ko tikėjosi Mackus, atvykęs į puotą, ir kodėl jis nevalgo?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Mackus sako atvykęs ne valgyti ir gerti: jis norėjo pamatyti „tautinius pulkus“. Bet tai, ką mato, jam „nei šis nei tas“. Teisėjas jį pasodina prie generolų, bet Mackus priešais save padeda apverstą lėkštę, ženklą, kad nevalgys, ir tyli. Senasis konfederatas lieka nepatenkintas, nors visi aplinkui džiūgauja.
Rašiniui: Istorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.