Kai vaišes teks kur kelti del garbingų ponų,
Monarkų, net ir del paties Napoleono.
Bet leisk, kol knygą Tamstai dar nepaaukavęs,
Papasakoti, kaip esu aš jąją gavęs«.
Čia ėmė kilt ūžimas; daug balsų sušuko:
»Valio, tegu gyvuoja Varpinės Gaidukas!«
Į kiemą tarp bajorų jau Motiejus suko.
Už rankos senį Mackų paėmė Teisėjas
Ir ten jį pasodino, kur vadai sėdėjo,
Sakydams: »Pons Motiejau, koks esi kaimynas,
Vėlai taip atvyksti, jau geriame tik vyną«.
»Anksti, Dobžinskis tarė, valgau, ir negerti
Čia atvykau, tiktai namie nestengiau tverti,
Norėjau tautinius pulkus mūs paregėti,
O čia nei šis nei tas! – bet ką čionai kalbėti.
Bajorai prievarta vidun štai įvadino,
O Tamsta tuoj už stalo – dėkui tad kaimyne!«
Tai taręs priešais lėkštę apverstą padėjo,
Nevalgys, reiškia, ir tylėdamas šmorėjo.
»Argi matau, Dambrauskis tarė, Geradėją
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Ko tikėjosi Mackus, atvykęs į puotą, ir kodėl jis nevalgo?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Mackus sako atvykęs ne valgyti ir gerti: jis norėjo pamatyti „tautinius pulkus“. Bet tai, ką mato, jam „nei šis nei tas“. Teisėjas jį pasodina prie generolų, bet Mackus priešais save padeda apverstą lėkštę, ženklą, kad nevalgys, ir tyli. Senasis konfederatas lieka nepatenkintas, nors visi aplinkui džiūgauja.
Rašiniui: Istorija
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.