Nes reik bajorų vaikui imti ginklą dorą,
Mesk tą lazdutę; užsimoki kaip bajoras!
Dedu pas Tavo kojas peilį šį žemiausiai,
Tai, ką turiu pasaulyje visų brangiausio.
Pačios ir vaiko niekados aš neturėjau,
Kaip pačią ir kaip vaiką jį aš numylėjau;
Kaip pačią ir kaip vaiką jį glaudžiau, nešiojau
Dienoms, o naktį man prie šono jis miegojo,
Dabar, nusenus, jis prie lovos man arčiausias
Ir, kaip įsakymų žydelis, jo laikausi!
Užkast kartu su šia ranka kapuos maniau jau,
Bet štai papėdininkas – Tau tegu tarnauja!«
Sujudęs generolas ir nusišypsojęs,
Pasakė: »Drauge, ar gerai apsigalvojai,
Jei vaiką, net ir pačią man palikt sutiksi,
Tai juk našlaitis ir našlys sens pasiliksi!
Sakyk, kaip už tą dovaną atsiskaityti,
Ir kuo galėsiu tau našlystę pamainyti?«
Čia Raktininkas tarė: »Aš nesu pralošęs
Taip kaip Cibulskis pačią, lošdams marijošių,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Gervazas atiduoda savo Peiliuką generolui Kniazevičiui ir ką ši scena reiškia?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Generolas Dambrauskis nori pamatyti garsiuosius Dobžinės bajorus, „Paskiausius Lietuvoj egzempliorius senuosius“. Gervazas prisistato su Peiliuku ir didžiuojasi, kad šiuo ginklu kovojo tik atvirai, išskyrus vieną kartą, kai nužudė beginklį, „pro publico bono“. Kai Kniazevičius lengvai pakelia patį Peiliuką ir pamosuoja juo senoviškais lenkų fechtavimo smūgiais, Gervazas apsiverkia ir atiduoda tai, ką turi brangiausio: ginklą, kurį mylėjo „Kaip pačią ir kaip vaiką“. Dabar jis gali mirti ramus, nes ginklas nesurūdys. Senosios bajorų Lietuvos ginklas pereina naujajai kariuomenei, kuri kovos už Tėvynę.
Rašiniui: IstorijaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.