O Mackų pastebėjęs jautės kaip nesavas.
Su Rejentu Motiejus iki šiol draugavęs,
Dabar į jįjį sviedė žvilgsnį lyg laukinį,
Net Rejentas nubalęs užsisegt mėgino,
Manydams, kad Motiejus ims jį keikti, barti.
Dobžinskis tik pasakė »Kvailas!« porą kartų.
Tie Rejento drabužiai baisiai jį prislėgė
Ir net neatsisveikinęs jis lauk išbėgo,
Užsėdo žirgą ir išjojo į kaimelį.
Tuo tarpu Telimena, Rejento panelė,
Aplinkui skleidžia kvepalus tik įvairiausius,
O rūbai jos lengvi, mados visų naujausios.
Kokia suknelė, kaip galva jos padabinta,
Sunku aprašinėt, sunku net ir mėginti;
Galėtų gal atpiešt piešėjas tik prityręs,
Ptifenius, tiulius, blondinus, tuos kašemirus,
Perlus, raudoną veidą, žvilgsnį gyvą, tyrą.
Pažino Grafas ją. Nustebo veidas jojo,
Pakilęs kalavijo jau šalia ieškojo:
»Ir tu! – sušuko, – ar dar akys man kaktoje?
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Rejentas į puotą atvyksta frake, o ne su kontušu?
Rašiniui: IronijaTėvynė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.