Ponas Tadas474 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės94% kūrinio
474 psl.

Tu? esant man čia, spaudi kito ranką mielą?

Oi tu, neištikima, apgaulinga siela!

Ir neslepi akių net, drąsiai taip dairaisi!

Kur dingo padaryta priesaika kadaisia?

Šiuos kaspinus ranka tavoji man juk taisė!

Tačiau rivalis žūt turės, jei niekint nori!

Gal per lavoną mano eis tik pas altorių!«

Svečiai sustojo, Rejentas, ką veikt, nežino,

Tik Podkomožis taikint rivalius mėgina:

Bet Telimena Grafui pratarė iš šono:

»Dar Rejentas negal mane vadinti žmona:

Bet jeigu Pons kliudai, turi man pasakyti,

Ir atsakyt tuojau, trumpai ir sumazgytai:

Ar myli dar, ar jau nesirengei pamesti,

Ar pasiryžęs dar mane net šiandien vesti,

Tuoj šiandien? – dar galiu juk Rejentą apleisti«.

Čia Grafas tarė: »Moterie! oi kaip tai keista!

Seniau jausmuos buvai, man rodos, poetinga,

Dabar gi rodaisi visai jau prozajinga!

Ir kas jūs sutuoktuvės? – grandiniai storiausi,

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.