Ir pavyzdžius minėdams kalbą jiesiems taikė,
Tą lokį Nalibokų mintyje turėdams,
Denasų kunigaikštį, Reitaną minėdams,
Tačiau svečiai jau salėje nenor sėdėti,
Kieman, ledų užkandę, eina pasilsėti.
Ir kaimas baigia puotą: jau tik midų traukia,
Grot ima muzika ir jau tik šokių laukia.
Tik Tado ieško, kurs atokiai kiek stovėjo
Ir būsimajai žmonai gan rimtai kalbėjo.
»Yra mums, Zofija, labai svarbus dalykas;
Kalbėjau su dėde, jis su manim sutiko.
Žinai, kad daug kaimelių, kur man teks valdyti,
Į teisę atsižvelgiant, tau tur priklausyti.
Ne man priklauso tų baudžiauninkų likimas,
Tad be ponios jų negaliu daryt sprendimo.
Dabar sulaukus mums Tėvynę numylėtą,
Ar tų kaimiečių laimė tiek tik pakitėtų,
Kad vietoj vieno pono jie sulauktų kitą?
Tiesa, ik šiol maloniai buvo juos valdyta,
Bet mirus man, Dievs žino, kam juos reiks palikti,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Tadas ir Zosė paleidžia savo valstiečius į laisvę ir kaip jie patys tai vertina?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Tadas sako, kad valstiečių laimė mažai pasikeistų, jei vietoj vieno pono jie gautų kitą, todėl geriausia atsisakyti valdžios ir palikti juos teisei globoti. Kadangi dalis kaimų pagal teisę priklauso Zosei, jis klausia jos sutikimo. Zosė sutinka: „Jei žmones paliuosavęs vargingesnis liksi, / Tai, Tadai, mano širdžiai dar labiau pritiksi.“ Klebonas paskelbia jų valią, ir Tadas sušunka: „Pavergtų neliko“.
Rašiniui: LaisvėŽmogaus vertė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.