Esu karys, abiem juk reiks mirtis sutikti,
Dar žmogus ir kapryzų savų juk bijausi:
Atsisakyt valdžios tad bus visų geriausia,
Ir valstiečius palikti teisei vien globoti.
Laisvi patapę, laisve leiskime naudotis
Ir jiems, palikim jų įsigyventą vietą,
Tą žemę kruvinu jų prakaitu aplietą,
Iš ko maitindamies turtus net mums sukrauna.
Bet perspėti turiu, kad jei jie žemę gauna,
Mūs pelnas sumažės, taupiems reiks būt: iš jauno
Pripratęs aš taupyt, nes gyvenau vargingai;
Bet Zofija esi juk iš namų turtingų,
Tu sostinėj išaugai tarp žmonių aukštųjų,
Ar tiksi tad gyventi kaime tarp prastųjų,
Kaip žemininke?«
Taria Zosė žodį kuklų:
»Aš moteris, nereik man kažkokių stebuklų.
Juk Tamsta būsi vyras; perjauna aš spręsti,
Kaip panorėsi, taip galėsi ūkį vesti!
Jei žmones paliuosavęs vargingesnis liksi,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Tadas ir Zosė paleidžia savo valstiečius į laisvę ir kaip jie patys tai vertina?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Tadas sako, kad valstiečių laimė mažai pasikeistų, jei vietoj vieno pono jie gautų kitą, todėl geriausia atsisakyti valdžios ir palikti juos teisei globoti. Kadangi dalis kaimų pagal teisę priklauso Zosei, jis klausia jos sutikimo. Zosė sutinka: „Jei žmones paliuosavęs vargingesnis liksi, / Tai, Tadai, mano širdžiai dar labiau pritiksi.“ Klebonas paskelbia jų valią, ir Tadas sušunka: „Pavergtų neliko“.
Rašiniui: LaisvėŽmogaus vertė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.