Bet negaliu suprast, kam tiktų laisvė kaime!
Bijau, kad ją neliestų vokiškums nedoras!
Juk laisvė ne kaimiečiui, o tiktai bajorui!
Taip, mus Adomo ainius, viens likimas liečia...
Bet kalbama, kad Chamo padermė kaimiečiai,
Iš Semo mes bajorai, žydai iš Jafeto,
Tad valdom abejus ik šiol be jokio veto.
Klebonas tai sakykloje kitaip mokina...
Esą, Senasis tik Įstatymas tai mini,
Bet Viešpats Kristus, nors karališkas vaikutis,
Tarp žydų gimė prastoje kaimiečio kūtėj,
Tai luomus jis visus sulyginęs, sutaikęs;
Te bus ir taip, jei toks dabar atėjo laikas!
O, ypač, kai girdžiu, kad tai sau mielu laiko
Aukštai Garbinga Zofija, ponia manoji;
Klausyt man, ką ji liepia; jos valdžia pirmoji.
Tik perspėju, kad laisvę kaimas pamatytų,
Ne kaip Maskolių, tuščią, žodžiais pasakytą,
Nes kaimiečius pons Karpas vos paleist suspėjo,
Tuoj juos Maskoliai mokesčiais baisiais apdėjo.
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kaip Gervazas priima Tado ir Zosės sprendimą paleisti valstiečius į laisvę?
Rašiniui: Istorija
2. Kodėl Tadas ir Zosė paleidžia savo valstiečius į laisvę ir kaip jie patys tai vertina?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Tadas sako, kad valstiečių laimė mažai pasikeistų, jei vietoj vieno pono jie gautų kitą, todėl geriausia atsisakyti valdžios ir palikti juos teisei globoti. Kadangi dalis kaimų pagal teisę priklauso Zosei, jis klausia jos sutikimo. Zosė sutinka: „Jei žmones paliuosavęs vargingesnis liksi, / Tai, Tadai, mano širdžiai dar labiau pritiksi.“ Klebonas paskelbia jų valią, ir Tadas sušunka: „Pavergtų neliko“.
Rašiniui: LaisvėŽmogaus vertė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.