Patarčiau, kad kaimiečiai būtų paliuosuoti
Bajoriškai, kad herbas būtų jiesiems duotas.
Ponia vieniems teduoda Pusožio mūs žymę,
Kiti gi nuo Soplicos te Lelivą ima.
Tada kaimietis lygus bus net man Rembailai,
Bajoru tapęs ir turėdams herbą dailų.
Patvirtins Seimas.
»O kad žemės kiek nustojus
Reiks vargt, Ponia su vyru tenesisieloja;
Del Dievo – kad Ponios Garbingosios rankutės
Pūslėtomis nuo darbo kaimiškojo būtų!
Bus išeitis. – Pily žinau aš tokią skrynią,
Kurioj yra Horeškų indai sidabriniai,
Signetai ten, kanakai, aukso ten manelės,
Kutai brangieji, sagos, puikios karabelės.
Tie Stalininko turtai žemėj išlaikyti,
Papėdninkei tik Zofijai tur priklausyti;
Pily jį saugojau kaip akį iki šiolei,
Nuo Jūs, Soplicos Ponai, taipgi nuo Maskolių.
Turiu taip pat krepšelį pinigų savųjų,
Klausimai apie šiuos puslapius
1. Kodėl Tadas ir Zosė paleidžia savo valstiečius į laisvę ir kaip jie patys tai vertina?
Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.
Rodyti mūsų atsakymą
Tadas sako, kad valstiečių laimė mažai pasikeistų, jei vietoj vieno pono jie gautų kitą, todėl geriausia atsisakyti valdžios ir palikti juos teisei globoti. Kadangi dalis kaimų pagal teisę priklauso Zosei, jis klausia jos sutikimo. Zosė sutinka: „Jei žmones paliuosavęs vargingesnis liksi, / Tai, Tadai, mano širdžiai dar labiau pritiksi.“ Klebonas paskelbia jų valią, ir Tadas sušunka: „Pavergtų neliko“.
Rašiniui: LaisvėŽmogaus vertė
Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.