Ponas Tadas480-482 psl. · apie 10 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės96% kūrinio
480 psl.

Patarčiau, kad kaimiečiai būtų paliuosuoti

Bajoriškai, kad herbas būtų jiesiems duotas.

Ponia vieniems teduoda Pusožio mūs žymę,

Kiti gi nuo Soplicos te Lelivą ima.

Tada kaimietis lygus bus net man Rembailai,

Bajoru tapęs ir turėdams herbą dailų.

Patvirtins Seimas.

»O kad žemės kiek nustojus

Reiks vargt, Ponia su vyru tenesisieloja;

Del Dievo – kad Ponios Garbingosios rankutės

Pūslėtomis nuo darbo kaimiškojo būtų!

Bus išeitis. – Pily žinau aš tokią skrynią,

Kurioj yra Horeškų indai sidabriniai,

Signetai ten, kanakai, aukso ten manelės,

Kutai brangieji, sagos, puikios karabelės.

Tie Stalininko turtai žemėj išlaikyti,

Papėdninkei tik Zofijai tur priklausyti;

Pily jį saugojau kaip akį iki šiolei,

Nuo Jūs, Soplicos Ponai, taipgi nuo Maskolių.

Turiu taip pat krepšelį pinigų savųjų,

481 psl.

Uždirbtų, dovanotų ponų turtingųjų.

Maniau, kad kai pily mes tapsim restauruoti,

Pavesti pinigus tiems mūrams reparuoti;

Juos naujo ūkio reikalams tad atiduosiu –

Tad, Pons Soplica, pas tave ir aš keliuosi,

Gyvensiu prie Ponios, man duoną veltui duosi,

Horeškų trečią eilę supsiu ir mokinsiu

Vartot peiliuką, o Ponia vaikus auginsi,

Jei sūnų, – bus sūnus, nes matom karas kyla,

O karui einant gema vis dažniausiai vyrai«.

Vos spėjo tuos žodžius tik pasakyt Gervazas,

Iš lėto artinosi jau prie jų Protazas,

Dar rengdamos skaityt jau vos atgauna kvapą,

Nes turi panegiriką net ant pustrečio lapo,

Viens jaunas karininkas jį sukomponavo,

Kurs būdams sostinėje odas vis ritmavo,

Kariaujant, būdavo, kai laiko tik atlieka,

Eiliuoja. Trečią šimtą jau Šauklys pasiekė

Pasiekė vietą, kur: »Oi tu, kurios meilumai,

Kankina ir vis kelia skaudų džiaugsmingumą,

482 psl.

Kuriai tik metus į Belloną žvilgsnį gilų,

Nulinksta kalavijai ir šarvai suskyla!

Himenu Marsą nugalėk; ir hidrą piktą

Nesantaikos nusmauk, kad jos galvų neliktų!«

Jam rodės Zofija ir Tadas juo dėmėjos,

Nes plojo, bet klausyt, iš tikro, nenorėjo.

Sulig valia Teisėjo Klebonas ant stalo

Stovėdamas kaimiečiams skelbė Tado valią.

Vos tik kaimiečiai tą naujieną sužinojo,

Tuoj ponui, poniai puolėsi visi po kojų!

»Tebus sveiki mūs Ponai!« verkdami suriko;

O Tadas čia pasakė: »Pavergtų neliko,

Laisvi ir lygus Lenkai!« – »Tegyvuoja žmonės«,

Dambrauskis tarė; žmonės – »Tegyvuoja ponai

Vadai, kariai, visi jau luomai lygūs tapę!«

Džiaugsmu balsai tie skrido virš nelaisvės kapo.

Tik Buchmanas džiaugsmu bendrai nesidalino;

Jis gyrė projektą, tačiau pakeist mėgino:

Komisiją legalę rinkt visus vadino,

Kuri... Bet toms taryboms laiko maža buvo,

Klausimai apie šiuos puslapius

1. Kodėl Tadas ir Zosė paleidžia savo valstiečius į laisvę ir kaip jie patys tai vertina?

Nori išsaugoti savo atsakymą? Prisijunk.

Rodyti mūsų atsakymą

Tadas sako, kad valstiečių laimė mažai pasikeistų, jei vietoj vieno pono jie gautų kitą, todėl geriausia atsisakyti valdžios ir palikti juos teisei globoti. Kadangi dalis kaimų pagal teisę priklauso Zosei, jis klausia jos sutikimo. Zosė sutinka: „Jei žmones paliuosavęs vargingesnis liksi, / Tai, Tadai, mano širdžiai dar labiau pritiksi.“ Klebonas paskelbia jų valią, ir Tadas sušunka: „Pavergtų neliko“.

Rašiniui: LaisvėŽmogaus vertė

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.