Ponas Tadas483-484 psl. · apie 5 min.
Dvyliktoji knyga. Mylėkimės96% kūrinio
483 psl.

Todel tas Buchmano pasiūlymas ir žuvo.

O jau pilies kieme beveik nebuvo vietos:

Su karininkais ponios, su kitais kaimietės

Poroms. Bus Polonezas! jau visi tik šaukia

Ir karo muzikos ateinančios jau laukia;

Tačiau Teisėjas ima vadui taip kalbėti:

»Sakyk Pons, kad kapelija dar palūkėtų.

Žinai, kad broliavaikis šiandien žmoną ima,

O mūsų giminės toks senas papratimas,

Žieduojantis ir vedant kaimiškai pagroja.

Štai cimbolistas, smuikininkas jau sustoję,

O puikūs muzikantai; smuikininkas laukia,

Artyn štai kobzininkas neregys jau traukia,

Jei grot neleisčiau, ilgai jieji neatoktų,

O žmonės prie kitokios muzikos nešoktų.

Te jie pradės, kaip žmonės šoks, mes pamatysim;

Paskui ir tos puikiosios muzikos klausysim«.

Pamojo. Smuikininkas pasmaukė rankovę,

Prispaudęs grifą, smakrą remia į pastovą

Ir smičium per stygas lyg rodos žirgu joja.

484 psl.

Išgirdę kobzininkai šonais jo sustoję,

Nutvėrę dumples judina ir spaudo drūčiai,

Pečiai tik juda, o veidai jų orą pučia;

Ir rodės, kad į aukštį jie pakilt norėjo,

Nes jie panašūs baisiai į vaikus Borėjo.

Cimbolų trūko.

Daugelis iš būrio viso

Mokėjo groti, bet nė viens tačiau nedrįso

Prie Jankelio užgroti; (kur tai jis išnyko

Per žiemą, tik dabar štai su štabu parvyko).

Žinojo, kad nė viens negali konkuruoti

Su juo gabumais į stygas jausmu suduoti.

Cimbolus jam paduoda, reiškia savo norus,

O žydas ginas, sako: rankos jo perstoros,

Atpratęs groti, sako, ponų jis nedrįsta,

Linguodams šalinas. Bet Zosė tai išvysta,

Pribėga ir baltąja rankele paduoda

Grojikui lazdeles, kurioms stygas suduoda;

Kita ranka jo žilą barzdą glostinėja

Ir sako: »Jankeli, juk man senai žadėjai

Pažymėsime šioje naršyklėje, paskyros nereikia.